Žieminis Vilnius – pažintiniai takai Vilniuje žiemą

❄❄❄Labai mėgstu žiemą. Tą tikrą, snieguotą ir šaltą žiemą. Galbūt todėl, kad žiemą gražiausios metų šventės, galbūt todėl, kad žiema asocijuojasi su bene smagiausiomis pramogomis ir akimirkomis vaikystėje. Nežinau. Bet kai ateina, žiema – tikra žiema – mane visuomet apima nostalgiška nuotaika. 

Esu turbūt šiek tiek išlepusi, nes augdama Druskininkuose, vos tik išėjusi į kiemą iškart galėdavau mėgautis gamta. Čiuožinėjimui kalniukai prie pat namų, iš mokyklos namo keliaudavom per apsnigtą mišką tiesiog ant rogučių, o kur dar natūralios ledo čiuožyklos ant čia pat esančių ežerų. Karantinas šiais metais mane uždarė Vilniuje ir lai vilniečiai nesupyks, aš vis pykdavau ir nesuprasdavau kaip taip gali būti, kad turiu sėsti į automobilį ir važiuoti kažkur bent jau 20 minučių, kad galėčiau pasivaikščioti miške. 🙂 Pripažįstu, juokinga, bet tokie jau skirtumai jaučiasi, kai užaugi mažesniam miestelyje.

Taigi kaip minėjau, karantinas šią žiemą mane uždarė Vilniuje ir pasirodo netgi nebuvo taip jau baisu. 🙂 Pačią pirmą dieną iškritus sniegui, jau „google‘inau“, kur praleisiu savaitgalį Vilniuje. Ir… galiu patvirtinti, jog tikrai nenuobodžiavau ir džiaugiausi savo mylima žiema, nors ir ne gimtajam mieste. Taigi šiame straipsnyje dalinuosi man labiausiai patikusiais pažintiniais takais Vilniuje, kuriuos verta aplankyti ir žiemą.

Pirmasis pažintinis takas, tai dar visai naujas, vos prieš kelis mėnesius įrengtas – senųjų kaimų pažintinis takas. Tako ilgis yra 10 kilometrų, pradžia Krempliuose, tačiau galima pradėti nuo keletos vietų ir esant norui maršrutą sutrumpinti. Takas tikrai turi daug privalumų:

• Jis yra žiedinis, tad visą maršrutą džiugins vis nauji vaizdai.

• Takas kuo puikiausiai sužymėtas. Nepasiklysti padės oranžinės rodyklės, o taip pat yra paruoštas puikus žemėlapis, kurį galite atsisiųsti į savo telefoną:

https://www.google.com/maps/d/u/0/viewer?mid=19sBsp-dsZnR5kc4BVn_MmIN0xoKGJwcw&ll=54.749457200000016%2C25.327966000000004&z=13

• Na ir galiausiai – vaizdai kalba patys už save. Snieguoti miškai ir romantiški senieji Vilniaus priemiesčio kaimai. Beje kai kurie kaimo gyventojai itin linkę bendrauti su pro šalį einančiais turistais. 🙂

Internete mačiau keletą prastesnių atsiliepimų apie šį taką. Vienas iš jų, kad keliose atkarpose trūksta žymėjimo ir nėra visiškai aišku, kuria kryptimi keliauti. Su tuo sutinku, bet jeigu atsisiųsite žemėlapį, nebus jokių problemų. Mes keletoje vietų, kur suabejojome, tiesiog pasitikrindavome žemėlapyje ir kuo puikiausiai susigaudėme.

Antras nusiskundimas, jog vietomis take yra tikrai gan statūs šlaitai ir šiek tiek sunku leistis arba kilti kalnu, naudojantis virve kaip turėklu, ypatingai, kai yra slidu. Sakyčiau požiūrio klausimas. 🙂 Mes tuos stačius šlaitus priėmėm kaip nuotykį, o ir šiaip taku mačiau lipant penkių metų mažuliukus vaikus, tad jei jau jie įveikia tokius kelius, manau įmanoma visiems. 🙂

Mus pačius šiek tiek išgąsdino kilometrinės automobilių eilės pakelėje prie tako pradžios. Tačiau galiu pasakyti, jog tokioje didelėje teritorijoje žmonės pasiskirstė ir nebuvo absoliučiai jokių nepatogumų, grūsčių ir nebuvo jokio jausmo, kad aplink per daug žmonių.

Antrasis takas puikiai tiks čiuožinėjimo nuo kalnelių mėgėjams. Tai – Ribiškių pažintinis takas. Ten, kur driekiasi takas, yra net keli draustiniai, įsteigti išsaugoti unikalius ir tipiškus gamtos ir kraštovaizdžio darinius. Internete skaičiau, jog analogiško reljefo niekur Lietuvoje tikrai nerasi, o gal netgi ir visoje Europoje. Omenyje turiu milžiniškas įkalnes ir įdubas, kurios driekiasi visu taku ir nuo kurių atsiveria nuostabūs panoraminiai vaizdai. Galiu patvirtinti, jog keletoje vietų man net pačiai buvo sunku patikėti, kad esu Vilniuje, o ne kur nors Slovakijoje ar bent jau Lenkijos kalnuose. 

Ribiškių tako pradžia lengvai pasiekiama, važiuojant Minsko plentu ir pasistačius automobilį stovėjimo aikštelėje prie Ibis viešbučio. 

Take yra dvi trasos: 

  • 6 km trasa, kuri pažymėta mėlynai, 
  • ir 3 km trasa, kuri pažymėta žaliai. 

Internete jau vėliau radau informaciją, jog norint eiti ilgąja trasa, reikia pradėti žygiuoti kairiąja puse ir eiti pagal laikrodžio rodyklę. Mes to nežinojome ir pradėjome žygį nuo dešinės pusės, galbūt todėl poroj vietų išklydom iš maršruto, bet iš esmės pasiklysti take nelabai įmanoma. 

Negalėjau nustoti grožėtis vaizdais, pasportavom irgi neblogai, nes vietomis įkalnės ohoho…. Na ir kaip minėjau, kalniukų mėgėjams žiemą Ribiškių takas yra ROJUS! Praktiškai, kas keliasdešimt metrų rasit potencialių trasų nusileisti nuo kalnelio. Kalnelių įvairovė tiks tiek ekstremalams, tiek bailiukams kaip aš. 🙂

Trečiasis pažintinis takas vėlgi labai skiriasi nuo pirmųjų dviejų. Pasižiūrėjusi, kad savaitgalį artėja saulėti orai, svajojau nuvykti į tokią vietą, kur galėčiau ne tik aktyviai pasivaikščioti, bet ir pasidžiaugti saulės spinduliais. Kilo mintis, kad tam puikiai tiktų pasivaikščiojimas prie ežero, ypatingai užšalusio ežero, kur medžių mažiau, jie neužstoja saulės, o ir žiemos vaizdai turėtų būti neįtikėtini. Taip suradau Tapelių kraštovaizdžio draustinio pažintinį taką. 

Takas prasideda II-jame Tapelių ežero paplūdimyje. Šis žiedinis takas tęsiasi 3 km., aplink Juodžio ežerą ir yra sužymėtas balta-mėlyna-balta ženklinimu. 

Atvykę į antrąjį paplūdimį ir pasistatę automobilį, kažkodėl vėl pasukome priešinga kryptimi, prieš laikrodžio rodyklę ir galiausiai visai nesilaikėme maršruto, nes apėjome ne tik Juodžio, bet ir kitus du šalia esančius ežerus. Tapelių, Juodžio ir Balžio ežerai yra visai šalia vienas kito, o pakrante aplink ežerus driekiasi išmintas keliukas. Taip kad paklysti neįmanoma ir tokiu būdu galima aplink apeiti visus tris ežerus vos per porą valandų. O vaizdai…. 

Vaizdai kalba patys už save. Įtariu, kad čia labai gražu pasivaikščioti ir šiltuoju metų laiku. Visgi mes džiaugėmės žiemos pasakos vaizdais, saulės spinduliais ir užšalusiu ežeru. Buvo labai smagu stebėti kaip pažiūčų entuziastai su sniego kastuvu tiesiog nusikasė ledą ir pasidarė sau ledo areną. Ir tokių arenų buvo dešimtys! Visgi karantinas, tad skirtingos šeimos darėsi sau atskiras arenas. Ledo plotas didelis – jokių problemų nebuvo. 

Buvo keista, nes nesitikėjau prie -20 laipsnių šalčio sutikti tiek daug žiemos entuziastų. Kas su pažiūžomis, kas su slidėmis apilink ežerą, kas su rogutėmis nuo šalia esančių kalnellių, kas trypčioja vietoj susikūrę lauželį ir gerdami karštą arbatą. Tikra žiemiška idilė. 🙂

Štai šie trys takai, kuriais džiaugėmės snieguotais žiemos savaitgaliais. Ir nors labai neišsiplėsiu, noriu paminėti dar tris vietas, kurios taip pat labai džiugino ir yra tinkamos pasivaikščiojimams žiemą.

Pirmoji, žinoma, Pučkorių atodanga, kur vaizdas turbūt bet kuriuo metų laiku neįtikėtinas. Visgi balltos snieguotos medžių viršunės žiūrint iš viršaus tikrai gniaužia kvapą.

Belmonto parkas – dar viena puiki idėja žiemos pasivaikščiojimui. Gaila tik, kad sutemus pasivaikščiojimo takas buvo neapšviestas. Galbūt dėl karantino. Belmonto parkas žiemą kaip atvirutė, teko tik įsivaizduoti kaip visas takas atrodytų apšviestas vakare.

Na ir galiausiai Sapieginės pažintinis takas, esantis visai miesto centre. Čia taip pačiai galima pasigrožėti panoramomis, aktyviai pasivaikščioti ir nuo kalniukų pačiuožinėti.

Mano laimei (kai kurių nelaimei 🙂), staiga atšilus, žiema visgi nusprendė dar nepasitraukti. Vėl praneša sniegą ir šalčius. Mano širdis džiaugiasi ir skubu ieškoti idėjų savaitgaliui. Skatinu žiema pasidžiaugti ir jus. Vaizdai tikrai pasakiški, o iš patirties galiu pasakyti – tai pats geriausias vaistas nuo karantino! Geresnė, pakilesnė ir džiugesnė nuotaika tikrai tikrai garantuota. ❄❄❄

Jei patiko, pasidalink!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *