Ateities prognozės – kaip atrodys mūsų viešnagės viešbučiuose po pandemijos?

Kaip turizmo industrija atrodys po pandemijos? Šios industrijos specialistų ar tiesiog entuziastų vienas dažniausiai užduodamų klausimų. Nors į šį klausimą visiškai užtikrintai atsakyti negali niekas (daug kas priklauso ir nuo vietos įstatymų), spėlionių yra įvairių. Man kaip turizmo industrijos entuziastei ir keliautojai buvo labai įdomu paskaitinėti tuos spėliojimus. Tai kaipgi keliausime ateityje? Ir nors akivaizdu, jog dažniausiai linksniuojamas žodis yra SAUGUMAS, SAUGUMAS ir dar kartą SAUGUMAS, ganėtinai įdomu kaip tai atrodys praktiškai. Perskaičiusi įvairiausias prognozes, nusprendžiau įžvalgomis pasidalinti su mstories.lt tinklaraščio gerbėjais. Ateinančiuose straipsniuose pateiksiu prognozes kaip viešbučiai ir restoranai ruošiasi naujai realybei, parodant savo atsakingumą ir užtikrinant saugumą ateities keliautojams.

Pirmajame straipsnyje – viešbučiai. Turbūt retas žmogus paprieštarautų teiginiui, jog vienas iš svarbiausių kelionės aspektų yra apgyvendinimas. Tad kaip atrodys mūsų viešnagės viešbučiuose po pandemijos?

Nauji reikalavimai:

Prieš pandemiją turbūt retas žmogus susimąstydavo, kiek žmonių prieš tai miegojo toje pačioje viešbučio kambario lovoje, kiek žmonių lietė durų rankenas, televizoriaus pultelius, ar visa tai buvo gerai išdezinfekuota prieš man atvykstant. Kadangi žmonės daug labiau kreips dėmesį į švarą ir higieną, įvairios organizacijos ir kompanijos jau ėmėsi tam tikrų veiksmų. Esminis klausimas – kaip nuraminti ir užtikrinti svečius bei personalą, jog esame saugioje aplinkoje.

Vienas iš atsakymų – įvesti naujus visuotinus higienos ir švaros reikalavimus. Štai Amerikos viešbučių ir nakvynės namų asosiacija (AHLA) išleido principus ir gaires, kurių tikslas pakeisti dabartines normas ir papildyti jas naujais švaros ir higienos standartais, kurių turi laikytis viešbučiai. Kitos šalys, pavyzdžiui Singapūras, taip pat inicijavo naujas gaires ir netgi „naujos švaros“ (angl. „new clean“) auditą, kuris vertina viešbučio švarą pagal naujus septynis kriterijus. Jei viešbutis atitiko standartus, jis bus paženklintas „SG Clean“ ženklu. Maža to, kad viešbučiai Singapūre atitiktų SG Clean kokybės standartus, šie turės paskirti vadovus, atsakingus vien tik už švaros ir higienos praktikų taikymą, valdžios ir turizmo asociacijų rekomendacijų laikymąsi.

Įdomiausia, jog nauji standartai ir gairės nevisuomet kyla iš valdininkų ar turizmo asociacijų. Netgi nesant oficialiems reikalavimams, viešbučiai patys imasi iniciatyvos, nes manoma, jog švaros ir higienos užtikrinimas ateityje taps konkurenciniu pranašumu. Ar viešbučiai tikrai pasiruošę investuoti į naujus procesus ir veiklos modelius tam, kad užtikrinti saugumą? O gal tai bus tik pigus marketinginis triukas ir dar vienas nepatikimas sertifikatas realiai neužtikrinantis papildomo saugumo?

Nepriekaištinga švara ir jokio kontakto:

Automatiškai atsidarančios tiek pagrindinės, tiek kambario durys arba durininkai, vilkintys visas įmanomas saugos priemones ir atidarantys pagrindines duris svečiams.
Temperatūros matavimai prieš įeinant į patalpas.
Veido kaukes ir pirštines dėvintis personalas.
•Tik bekontaktis atsiskaitymas, taip pat svečio identifikacijos, pateikiant pasą ar ID kortelę, atsisakymas.
Dezinfekciniai skysčiai ir šluostės prie liftų ar netgi grįžimas į „liftininkų“ erą.

Be visų šių iš pažiūros savaime suprantamų priemonių, užtikrinančių saugumą ir higieną, pasitelkiamos ir inovacijos. Spėjama, jog pandemija tik paspartins skaitmenizaciją:

Bekontakčiai mobilūs prisiregistravimai, naudojant skaitmeninį kambario atsirakinimą.
•Televizijos, šviesos kontroliavimas naudojantis asmeniniu telefonu.
•Dar naujesnės technologijos kaip ultravioletinių spindulių apšvietimas, aptinkantis mikrobus ir nešvarumus. Arba…
Robotai, pasitelkiami dar gilesniam kambarių valymui.

Grįžimas prie senųjų praktikų arba paprastumas lygu saugumui:

Dar visai neseniai didžiausi viešbučių tinklai tvarumo ir taupumo sumetimais ėmė keisti visus vienkartinius šampūnus, kondicionierius ir muilus į didesnes talpas. Buvo manyta, kad remiantis tvarumo principais, ilgainiui dauguma viešbučių atsisakys visų šių vienkartinių patogumų. Pandemijos akivaizdoje sprendimas žinoma buvo dar kartą persvarstytas…

Taip pat kadangi didžiausias prioritetas bus skiriamas saugumui, o ne ekstravagancijai, bus atsisakyta visų perteklinių ir nereikalingų dekoracijų, kur lengvai gali veistis mikrobai: dekoratyvinės pagalvėlės, užtiesaliukai, padėkliukai, žurnalai, skrajutės ir netgi visas turinys, esantis mini baro šaldytuvuose. Žodžiu kuo mažiau daiktų, kuriuos kiekvieną kartą papildomai reiktų dezinfekuoti.

Bufetų ir “viskas įskaičiuota” pabaiga:

Panašu, kad „viskas įskaičiuota“ bufetams ilgainiui ateis galas. Akivaizdu, jog saugumas ir higiena jau niekaip nesiderina su žmonių eilėmis prie švediško stalo. Ir nors viešbučio restoranai išliks, laikantis tam tikrų ribojimų (pvz. įrengiant ženklus, prašančius laikytis atstumo ir vėlgi – jokio švediško stalo 🙂 ), spėjama, jog vis daugiau žmonių ims naudotis kambario aptarnavimu ir maisto tiekimu tiesiai į kambarį.

Dar aktualesnis variantas – maisto atnešimas ir palikimas tiesiog prie kambario durų. Maistą atnešantis personalas žinoma privalės laikytis saugumo reikalavimų. Spėjama, jog dėl šios priežasties kambariai netgi gali būti pertvarkomi taip, jog turėtų patogias erdves valgymui. Na ir labai gaila, bet matoma rizika, jog dėl šių saugumo reikalavimų išaugs plastiko plėvelių, dangčių ir dėžučių naudojimas, nešant maistą į kambarį. Viešbučiams, neturintiems tokios aptarnavimo funkcijos, vienas iš siūlymų yra įvesti išankstinio maisto užsakymo galimybę: t.y. iš anksto užsakytą maistą pačiam asmeniui tektų atsiimti iš baro/virtuvės/restorano.

Galiausiai, prestižiniai viešbučiai tikėtina atsisakys visų malonių staigmenų kaip pasitikimo gėrimai, užkandžiai, galimybė pačiam išsirinkti kaip bus iškepti kiaušiniai ir stebėti omleto gaminimo procesą pusryčiams. 🙂 Tampa aišku, kad tokie prestižiniai viešbučiai keis strategijas kaip išskirtinai pamaloninti ir nustebinti savo svečius. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti lojalumo programos.

Kitos priemonės:

•Periodinis bendrų erdvių kaip konferencijų salės, sporto salės, spa ir baseinai dezinfekavimas.
Asistentai, dezintekuojantys treniruoklius po kiekvieno naudojimo.
•Manoma, jog išnyks galimybė ateiti į treniruoklių salę ar spą, kada tik panorėjus. Vietoj to bus išankstinė registracija tam, kad maksimaliai sumažinti žmonių srautus.
•Galimybė užsisakyti sporto inventorių kambaryje (pvz. jogos kilimėlį, bėgimo takelį, svarmenis, kartu su virtualiu treneriu).
Ženklai, reikalaujantys laikytis atstumo, visose bendrose viešbučio erdvėse.
Papildomos įmautės pavyzdžiui nuotolinio valdymo pulteliams kaip ženklas, jog daiktas buvo dezinfekuotas ir dar niekeno neliestas. (Labai gaila, bet tai man vėlgi signalizuoja apie dar didesnį plastiko naudojimą. Reikia tikėtis, jog tokios įmautės ar tos pačios kaukės ir pirštinės ateityje bus gaminamos tik iš perdirbamų medžiagų).
Papildomi ženklai ant durų rankenų, informuojantys klientus, jog niekas nesilankė kambaryje po jo išvalymo.

Kiek šių prognozių išsipildys, kiek ne? Kiek naujovių pamatysime nepaminėtų šiame straipsnyje? Turbūt tai tik laiko klausimas. Panašu, jog prioritetai keičiasi ir po šios pandemijos pasitikimo gėrimai ar platus švediško meniu pasirinkimas nebus traktuojama kaip prabanga. Greičiausiai patirtis skirtinguose viešbučiuose ir skirtingose šalyse bent jau pradžioje labai skirsis ir bus labai įdomu tą palyginti. Aišku yra viena: ir dėl išorės institucijų reikalavimų, ir dėl įvaizdžio, kiekvienas viešbutis privalės imtis vienokių ar kitokių priemonių saugumui ir švarai užtikrinti. Su tuo ateina tik dar daugiau iššūkių, kaip efektyviai pakeisti veiklos principus, iškomunikuoti klientams ir personalui apie tai, galų gale kaip pokyčius įgyvendinti skoningai, nepaverčiant viešbučio į ligoninės palatą.

Jeigu klaustumėt mano nuomonės – ji labai konkreti ties vienu aspektu. Pandemija jau sugriovė visuotiną “perdirbimo” svajonę. Kaukės, skydai, vienkartinės pirštinės – viskas iš neperdirbamo plastiko. Skaičiai negailestingi: Kinijos ekologijos ir aplinkos ministerija dar pandemijos pradžioje skaičiavo, jog Uhano ligoninė pagamino daugiau nei 240 tonų medicininių šiukšlių per dieną, lyginant su 40 tonų įprastu ne pandemijos laikotarpiu. O kaukių gamyba vasario mėnesį buvo 12 kartų didesnė nei įprastai, t.y. 116 milijonų kaukių per dieną. Spėjama, jog JAV vos per du mėnesius pagamino tiek medicininių šiukšlių, kiek įprastai pagamina per metus.

Ir tai tik apsauginės priemonės, jau nekalbant apie išaugusį plastiko naudojimą maitinimo įstaigoms pakeitus veiklos principus ir pradėjus maistą tiekti tik į namus. Žinoma, kad saugumas ir greitis pandemijos akivaizdoje buvo svarbiausias faktorius ir nebuvo laiko mąstyti apie alternatyvas. Tvarumui nebeliko nei vietos, nei laiko. Visgi pandemijai rimstant, reiktų atkreipti dėmesį į ilgalaikę perspektyvą. Rašydama šį straipsnį manęs vis neapleido mintis, jog kas antra saugumo priemonė didina riziką, jog perdirbimo utopiją griausime ir toliau. Labai norėtųsi tik vieno: jog prieš įdiegiant naujas saugumo priemones viešbučiuose bus pagalvojama ir apie kitus TVARUMO aspektus. Bent jau kuo pakeisti plastiką. Kitu atveju garsūs pareiškimai apie ATSAKINGUMĄ bus nieko verti.

Šaltiniai:

https://www.lonelyplanet.com/articles/hotel-stays-different-post-covid

https://www.businessinsider.com/future-of-hotel-design-after-coronavirus-hospitality-architects-2020-6

https://www.mckinsey.com/industries/travel-logistics-and-transport-infrastructure/our-insights/hospitality-and-covid-19-how-long-until-no-vacancy-for-us-hotels

https://www.weforum.org/agenda/2020/07/plastic-waste-management-covid19-ppe/

https://www.weforum.org/agenda/2020/07/plastic-waste-management-covid19-ppe/

Jei patiko, pasidalink!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *