Meksika – kur susilieja civilizacija ir gamta (1 dalis)

Kartais po kelionės reikia šiek tiek laiko, kad įspūdžiai “susivirškintų„ ir keltų gerus prisiminimus. Taip nutiko šį kartą su Meksika. Neslėpsiu Kuba padarė tokį didelį įspūdį, kad mūsų gan ekspromtu priimtas sprendimas aplankyti ir kraštelį Meksikos, kelionės metu atrodė kiek avantiūriškas. Kuomet atskridom į Meksiką, dar galvojom apie Kubą. Mūsų jausmai ir mintys niekaip negalėjo persijungti į vėl kitą kultūrą. Visgi galiu pasakyti praėjo lygiai mėnesis po mūsų kelionės ir aš kaip niekad šviežiai prisimenu kiekvieną akimirką Meksikoje ir nekantrauju, kuomet ten apsilankysiu vėl. Kaip jau minėjau Meksika buvo avantiūra, noras pamatyti kuo daugiau per trumpą laiką, ir dabar manau – mums puikiai tai pavyko.

Iš vos penkių dienų keliavimo Meksikos Kintana Roo ir Jukatano valstijose, parašiau du straipsnius. Pirmajame pasidalinsiu gražiausiomis vietomis Kintana Roo bei kaip išsirinkti garsiuosius senotus (isp. cenotes). Antrajame gražiausios vietos Jukatane bei bendriniai labiausiai sužavėję Meksikos bruožai. Taigi gero skaitymo.

Kai tik pradėjau domėtis, ką aplankyti Meksikoje, mano akį labiausiai patraukė senotai (isp. cenotes). Tai požeminiai ežerai, atsiradę dėl lietaus sukeltų įgriuvų ir begalės požeminių urvų. Anksčiau šie ežerai buvo vienintelis vietinių gyventojų gėlo vandens šaltinis, todėl gyvybiškai svarbiuose senotuose vykdavo netgi aukojimo apeigos. Tą byloja vis dar išlikę žmonių ir gyvūnų kaulų radiniai giliausiuose urvuose. Na o dabar tai bene didžiausias turistų traukos objektas. Senotai ypač paplitę būtent Kintana Roo ir Jukatano regionuose, jų yra daugiau nei 6000! Galite įsivaizduoti, kiek laiko užtrukau, kol perskaičiau bene 50 straipsnių “best cenotes in Mexico„ tema ir išsirinkau labiausiai patikusius… Jų yra tiesiog begalybė: nuo mistiškų, visiškai uždarų senotų su stalaktitais ir stalagmitais, kur turi leistis stačiais laiptais giliai po žeme, iki atvirų senotų, esančių vos keletas kilometrų nuo greitkelio!

Net ir nesuplanavus, važiuojant Meksikos keliais ištisai matysite informacinius ženklus, nurodančius senotus. Visgi norint patirti dižiausią įspūdį, skatinu pasidomėti iš anksto, ką norite patirti. Renkantis senotus siūlau labiausiai kreipti dėmesį į savo poreikius: ar norite tiesiog pasigrožėti ir net nelysti į vandenį, ar norite išbandyti paviršinį nardymą ir tyrinėti žuvytes skaidriame vandenyje, ar norite nardyti su profesionalia technika ir atrasti visas gilių povandeninių urvų paslaptis. Kadangi paniškai bijau aukščio ir gylio, pagal savo poreikius mes išsirinkome septynis senotus, kuriuos trumpai apžvelgsiu:

Cenote Cristalino – šis nedidelis senotas tikras rojaus kampelis. Sąmoningai rinkomės senotus, kurie yra mažiau populiarūs ir užkišti turistų. Šis buvo kaip tik toks. Atvykome vos jam atsidarius ir galėjome mėgautis ramybe su vos dar pora žmonių. Gamta čia pribloškianti, dominuoja ryškiai žalia spalva, aplink vien augalai, gali išgirsti įvairiausių gamtos garsų, o vanduo tikrai kristalinis. Jautiesi tarsi sapne – toks grožis aplink ir sunku patikėti, kad šis baseinas yra visiškai natūralus. Tokioje ramybės oazėje norisi praleisti nors ir visą dieną.

Cenote Jardin Del Eden – tikras Edeno sodas. Palyginus su Cristalino šis senotas yra gan didelis ir labai gilus. Tačiau neverta jaudintis, pavargus plaukti galima sustoti pailsėti ant didžiulių akmenų vandenyje. Labiausiai įstrigęs įspūdis iš šio senoto buvo žuvyčių spa. Būtent sustojus ant vieno iš akmens nemenkai išsigandau, kai pajaučiau, kad kažkas valgo mano kojas. Tai buvo dešimtys mažyčių žuvyčių atplaukiančių prie pat ir kutenančių tave. Dar viena atrakcija – dėl gylio ir senotą supančių aukštų uolų, galima šokinėti į vandenį. Beje šis senotas taip pat nėra populiariausiųjų sąraše, todėl žmonių čia nebus per daug.

Cenote Azul – mėlynasis senotas. Su pavadinimu visiškai neprašauta, mat vanduo čia smaragdinio mėlynumo. Šis senotas yra vienas didžiausių visoje Meksikoje, todėl nenuostabu, kad čia rasi viską. Ir negilius baseinėlius, kur pliuškenasi vaikai, ir vietas, kur užteks vos įkišti pėdas į vandenį ir grožėtis senotu nuo didžiulių akmenų, ir galimybę šokinėti nuo uolų į gilų vandenį, ir paviršinį nardymą su daugybe žuvyčių… Veiklos pilna, todėl nenuostabu, jog šis senotas skirtingai nei prieš tai aprašyti yra traukos objektas ir čia žmonių tikrai tikėtina bus labai daug. Turbūt būtent dėl to jis man paliko ne tokį didelį įspūdi kaip Cenote Cristalino.

Cenote Tres Zapotes – senotą gal kiek sudėtigiau rasti, nes jis įeina į keletos aplink esančių senotų kompleksą. Kaip minėjau jų yra tiek daug,  jog kartais gali būti ir taip, jog vietoj vieno suplanuoto senoto aplankysit tris visai kitus. Bet kokiu atveju pastarasis tikrai vertas dėmesio. Senotas yra labai įdomus – tarsi ilgas kanalas, todėl potyris čia vėlgi unikalus. Čia laisvai galima šokinėti į vandenį nuo uolų ar dėl unikalaus senoto išsidėstymo pasidaryti nuotrauką tarsi atviruką. Beje, jeigu norisi, galima įsigyti turą su gidu po visus tris aplink esančius senotus.

Nors trys paskutiniai senotai yra jau Jukatano regione, paminėsiu juos čia, kad matytųsi skirtumas.

Cenote X Keken ir Cenote Samula – šie du senotai yra vienoje teritorijoje, tad juos aplankyti kartu labai patogu. X Keken ir Samula senotai yra visiškai uždari, esantys urve po žeme. Į juos patenki jau ne žavingu rojaus keliuku, o stačiais laiptais gilyn po žeme, labiau primenančiu kelią į fantazijų pasaulį. Tamsa, stalaktitai ir stalagmitai ir paslaptinga aura – absoliučiai kitoks pojūtis nei atviruose senotuose. Čia beje ilgai mirkti vandenyje nesinorės, nes urve nenuostabu yra tikrai ganėtinai šalta. Po atvirų senotų įspūdis šiuose buvo nepakartojamas. Pagal mūsų poreikius buvo pats tas, visgi ten būnant pagalvojau, kad greičiausiai į dar giliau po žeme esantį, siaurą senotą, kur reiktų nardyt, manęs niekas ir už pinigus nenuvarytų.

Cenote Ik kil – šis senotas yra tarpinis variantas: į jį taip pat reikia leistis laiptais po žeme, visgi senotas yra atviras, “be stogo„, todėl čia yra šviesu, o dar didesnį įspūdį daro nuo viršaus siūbuojantys vijokliai. Šis senotas neslėpsiu tikrai padaro įspūdį, visgi jis yra be galo populiarus, todėl čia visą idilišką vaizdą šiek tiek gadina tuntas oranžinės spalvos liemenėmis dėvinčių turistų. Dar vienas pastebėjimas, tokiuose senotuose plaukioti nėra jauku, mat vanduo yra tamsus tamsus, ir negali matyti nei gylio, nei žuvyčių. Todėl skirtingai nei pirmuose senotuose įspūdį kuria ne vanduo ir plaukiojimas kristalinėje oazėje, o pats urvas.

Kaip matote mes pasirinkome senotus tik plaukiojimui ir grožėjimuisi. Pasirinkome keletą atvirų, porą uždarų ir pusiau atvirą senotą. Visgi, jeigu norėtųsi nardyti urvuose ir atrasti visas ten slypinčias patirtis, reiktų rinktis kitus senotus, tokius kaip: Cenote Caracol, Cenote Calavera, Cenote Dos Ojos, Cenotes Sac Aktun (arba Pet Cemetry), pastarajame galima matyti čia palaidotų gyvūnų kaulus. Kad ir kaip egzotiškai beskambėtų, jeigu pasiryšite nerti į urvus, tam būtinas pasiruošimas. Būtinai paskaitykite kitų keliautojų straipsnius. Nardymas urvuose yra nejuokai, tamsa ir siauri tuneliai geriausiu atveju gali privesti prie klaustrafobijos, blogiausiu… Na, jei pasiryžote, pasidomėkite ir pagalvokite dar kartą.

Keletas labai svarbių detalių apie senotus:

Darbo laikas: dauguma senotų dirba nuo 8 iki 17 val. Geriausia juose lankytis arba vos atsidarius arba likus valandai, dviems prieš uždarymą. Tokiu atveju žmonių nebus itin daug. Šis patarimas buvo parašytas kiekvienam mano skaitytame blog‘e apie senotus ir visa laimė, kad mes jo paklausėme. Dabar jau iš patirties galiu pasakyti, kad absoliučiai kitoks potyris yra, kai gali mėgautis senotu vienas ar vos su keletu kitų žmonių. Kai niekas nešaukia, nėra eilės, kad įlipti į vandenį ir gali jaustis kaip rojaus sodo šeimininkas.

Kainos: kainos patekimui į senotą svyruoja nuo 120 iki 200 pesų (6-10 dolerių) žmogui. Kartais gali nusipirkti pigesnį bilietą ir aplankyti kelis šalia esančius senotus vienu metu. Įmanoma nusipirkti ir turą su gidu. Galima išsinuomoti ir gelbėjimosi liemenę (kai kur ji įeina į bilieto kainą) arba paviršinio nardymo akinius su triūbele, taip pat rakinamą spintelę. Neverta per daug jaudintis dėl šių detalių, visa informacija bus aiškiai pateikta paslaugaus personalo prie įėjimo į senotus.

Taisyklės: visi senotai ir aplink esanti teritorija yra nepriekaištingai prižiūrimi. Keliukai patogūs, sutvarkyti, nuvalyti. Pilna patogių tualetų, dušų, persirengimo kabinų, kai kuriuose yra ir kavinės. Beje, privaloma laikytis taisyklių, t.y. nesinešti alkoholio ir svarbiausia jokiu būdu nesitepti apsauginiu kremu nuo saulės. Jeigu juo buvote išsitepęs, personalas jūsų maloniai paprašys jį nusiplauti duše. Mieli turistai, labai jūsų prašau, būkite sąmoningi keliautojai ir laikykitės šios taisyklės. Straipsnyje apie atsakingą turizmą jau rašiau kaip mūsų kremas nuo saulės kenkia florai ir faunai, balina koralus, žudo žuvis. Žiūrėkite į tai rimtai ir atsakingai. Dėl tokių užsispyrusių ir begalvių turistų, kurie elgiasi egoistiškai ir neatsakingai, yra uždaromos šventyklos ir kiti žymūs objektai ne tik Meksikoje, bet ir visame pasaulyje. Kaip dėl turistų elgesio nebeleidžiama lipti į Čičen Icos piramidę, taip tik laiko ir turistų sąmoningumo klausimas, kada dėl žmogaus daromos taršos bus uždaryti senotai arba bus nebeleidžiama maudytis skaidriame gaivinančiame vandenyje. Būtų labai gaila.

Antroji labiausiai patikusi vieta Kintana Roo buvo neabejotinai Tulumas. Šis mažas miestelis labiausiai garsėja Majų griuvėsiais. Nors Tulumas ir čia esančios šventyklos buvo pastatytas jau vėlyvaisiais majų civilizacijos gyvavimo laikais, maždaug 12 amžiuje ir griuvėsiai nėra tokio įspūdingo dydžio kaip Čičen Ica ar Ušmalis, šios vietos unikalumas yra būtent kraštovaizdyje. Majų griuvėsiai Tulume driekiasi ant aukštos uolos, kurias skalauja Karibų jūra. Kuomet stovi ant uolos, žvelgi į griuvėsius, o šone gali matyti smaragdinę jūrą, palmes ir baltą smėlį, apima tikrai nerealus jausmas. Dėl tokių idiliškų vaizdų ir profesionalių fotografų nuotraukų, sklandančių internete, Tulumas taip išpopuliarėjo. Visgi galiu tik paantrinti, net jei ne itin domitės istorija, atvykti čia vien dėl vaizdų daugiau nei verta.

Na o kitas perliukas Tulume yra visai čia pat. Nepatingėkite paėėti vos gerą kilometrą į pietus nuo majų griuvėsių ir prieisite paplūdimį, kurio grožį sunku žodžiais nupasakoti. Vėlgi ta pati ryškaus ektrinio mėlynumo jūra, baltas smėlis ir palmės. Aš asmeniškai pirmą kartą buvau tokio grožio paplūdimyje, kuris gyvai dar gražesnis nei matytuose reklaminiuose lankstinukuose. Ne veltui Karibų jūra ir jos krantai yra taip išgirti ir mėgstami turistų. Matant tokį vaizdą tiesiog norisi verkti (niekada negalvojau, kad taip sakysiu apie paplūdimį). Mes laiko neturėjome ir turėjome skubėti tolyn, tačiau labai patarčiau Tulume praleisti visą dieną, o geriausia ir naktį. Keliaujant dar toliau, keletą kilometrų į pietus nuo griuvėsių atsiveria vis gražesni vaizdai ir tokie paplūdimiai kaip Playa Paraiso (Pradise beach) – literaliai rojaus paplūdimiai, įspūdingi viešbučiai ir restoranai. Ir kas svarbiausia, kad čia skirtingai nei Kankune yra išlaikytas laukinių paplūdimių grožis ir netgi viešbučiai tai ekologiški mediniai nameliai, puikiai įsiliejantys į visą kraštovaizdžio idilę. Ten prieš vidurnaktį vis dar išjungiama šviesa ir gali grožėtis žvaigždėtu dangumi prie žvakių šviesos. Nekantrauju, kuomet vėl apsilankysiu Tulume ir išnaršysiu visas jo paslaptis ir perliukus.

Ir nors man asmeniškai nepaliko didelio įspūdžio, negaliu nepaminėti garsiausio Kintana Roo ir visos Meksikos kurorto – Kankuno. Jo vizitinė kortelė yra 20 km “L” raidės formos sala, dar vadinama “viešbučių zona„, kur tikras rojaus kampelis turistams mėgstantiems poilsines keliones. Jis itin mėgstamas amerikiečių, tad nenustebkite restoranuose matydami ne tik meksikiečių, bet ir amerikiečių virtuvę. Kainos čia atitinkamai taip pat didesnės negu visoje Meksikoje. Visgi tai kaip sakiau rojaus kampelis, norintiems pasimėgauti saulės voniomis tobulame balto smėlio paplūdimyje. Nors paplūdimį tarsi siena gaubia viešbučiai, visai nebūtina būti jo gyventoju, visiems prieinamus pliažus skiria mėlynos spalvos ženklai. Būtent tai man ir įstrigo labiausiai Kankune – baltas, sodrus smėlis, be jokių priemaišų, tarsi skystas betonas ar guašas. Tikrai neįtikėtina. 🙂

Štai tokie tie pirmieji įspūdžiai iš Meksikos Kintana Roo valstijos. Kaip matote joje pilna vietų, kur galima pasijusti tarsi rojaus kampelyje. Nuo įvairiausių natūralių gamtos baseinų – senotų iki kvapą gniauiančių idilišų Tulumo ir Kankuno paplūdimių. Kitame straipsnyje prisiliesiu dar labiau prie majų palikimo, nes aprašysiu garsiąją majų piramidę Čičen Icoje bei Ek Balam griuvėsius. O taip pat pasidalinsiu įspūdžiais iš Meksikos pasididžiavimo, gastronomija garsėjančio miesto – Merida, bei dar vienu stebuklu fotografams – rožiniais ežerais.

Jei patiko, pasidalink!

One thought on “Meksika – kur susilieja civilizacija ir gamta (1 dalis)”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *