Pirmoje istorijos apie Meksiką dalyje aprašiau įspūdingą gamtos darinį – senotus (isp. cenote). Taip pat pabandžiau perteikti jausmą, ką reškia matyti “rojų žemėje” – ne kur kitur, o Tulume. Na ir žinoma paminėjau Meksikos kurortą ir pasidižiavimą, daugumai puikiai žinomą Kankuną. Jei nespėjote perskaityti pirmos dalies, štai jums nuoroda:
Kaip minėjau antroje dalyje dėmesį skirsiu kitam – Jukatano regionui Meksikoje. Todėl šį straipsnį tiesiog privalau pradėti su trupučiu istorijos. Būtent Meksikos Jukatano regionas garsus majų civilizacijos palikimu, kuris čia alsuoja iki šiol ir yra matomas ant kiekvieno kampo. Majai šiame regione gyvavo nuo 1500 metų prieš Kristų iki pat 16 amžiaus, kol kraštus užkariavo ispanai. Turbūt dažnam išgirdus majus, pirma mintis, kuri šauna į galvą – tai majų kalendorius, kuris pasibaigė 2012 metais ir neva pranašavo pasaulio pabaigą. Visgi yra kur kas daugiau stebinančių dalykų. Iki šiol ši civilizacija yra mįslė ir stebuklas, nes visi radiniai byloja apie neįtikėtinus dalykus: majų kalendorius buvo tikslesnis nei mūsų, majai puikiai nusimanė medicinoje ir chirurgijoje. O kur dar jų įstabūs statiniai ir šventyklos, aukštesnės nei 50 metrų ir pastatytos dar net neišradus rato bei nenaudojant jokios gyvūlių jėgos.
Būtent vienas iš tokių stebuklų yra garsusis Čičen Ica miestas. Visa senovės Čičen Icos gyvenvietė užima daugiau nei 6 kvadratinių kilometrų plotą, tad neatpasakosiu visų ten esančių šventyklų ir griuvėsių, tačiau būtinai paminėsiu vieną. Vos patekus į teritoriją akį tikrai patraukia 30 metrų aukščio piramidė El Castillo, dar vadinama Kukulcano pusdievio piramide. Piramidė turi 365 aukštus, atspindinčius dienas metuose. Ji taip pat yra tiesiog preciziškai tikslios pozicijos, formos ir aukščio tam, kad būtų nuspėjamos sėjimo ir derliaus nuėmimo datos. O tariant trumpai ir aiškiai – ji gniaužia kvapą. Labai sunku nusakyti, kokia didybė ir paslaptis jaučiama ten. Kuomet stovi prie įstabaus žmogaus kūrinio, atrodo visai nepažeisto, stovinčio ten jau daugiau nei 1200 metų… Kažkas neįtikėtino. Nesu muziejų ir istorijos fanė, bet Čičen Ica mane tikrai palietė. Ir savotiškai sukrėtė.
Panašus jausmas ėmė ir lankantis kito senovinio Ek Balam miesto liekanose. Pagrindinė ten esanti piramidė Akropolis yra netgi vienu metru aukštesnė už Čičen Icos El Castillo – 31 m. O viename iš atrestauruotų piramidės flangų yra vienas įmantriausių majų palikimų, koks tik kada nors buvo atrastas – kūrybos deivę Itzmaną vaizduojantis frizas. Tikrai nepakartojama aura vaikščioti po tokio senumo teritoriją, kai suvoki kokią didelę reikšmę istorijai ir mūsų palikimui ji turi. Ir tiesiog norėjosi gėrėtis šia didybe kuo ilgiau. Beje Ek Balam be visų minėtų emocijų patyriau ir nemenką baimę, nes skirtingai nei Čičen Icoje dėl neatsakingo turistų elgesio uždraudus kopti į piramidę, Ek Balam tą daryti kol kas laisvai galima. Užlipti buvo viena, bet kai reikėjo nulipti tais stačiais piramidės laiptais iš 31 metro aukščio, be jokių turėklų… Jau minėjau, kad paniškai bijau aukščio. Nežinau, koks velnias mane nešė lipti į piramidę, bet kol nulipau atgal, iš to streso ir įtampos keturias dienas vaikščiojau sutrauktais raumenim. Taigi jeigu bijote aukščio, grožėkitės piramidėm iš apačios, juolab, kad vaizdas nuo viršaus nėra itin įspūdingas.
Pradžioje minėjau, kad majų palikimas Jukatano regione jaučiamas visur: nuo vietinio maisto iki daugybės griuvėsių Jukatano miškuose. Noriu tik paminėti suvenyrų kioskus toje pačioje Čičen Icoje arba tiesiog važiuojant pakeliui. Būtinai sustokite, jei ne pirkti, tai bent pasigrožėti rankų darbo dirbiniais su majų civilizacijos motyvais: dievų skulptūrėlėmis, kilimais, hamakais, drabužiais, indais ir t.t. Nepraeikit pro tuos kioskelius, nes yra didelė tikimybė, jog rasite kažką autentiško.
Galiausiai į majų miestus, ypatingai į Čičen Icą, patariu vykti kuo anksčiau vos atsidarius, nes jau per pietus driekiasi kilometrinės eilės turistų, norinčių patekti į teritoriją. Būtent dėl tos priežastis mano siūlymas būtų nakvoti vos keli kilometrai nuo Čičen Icos esančiame miestelyje Pistė, ką padarėme ir mes. Tokiu atveju ryte iki Čičen Icos vos per pusvalandį galėsite nueiti, nors ir pėsčiomis, bei grožėtis ir vaikščioti po teritoriją praktiškai be kitų turistų. Gyvenant taip arti turėsite ir unikalią galimybę pamatyti Čičen Icą visai kitame amplua – kiekvieną dieną vasaros metu 20 val., žiemos 19 val. ten vyksta šviesos instaliacijų ir garso šou.
Antroji labiausiai įstrigusi patirtis Jukatane buvo didžiausias šio regiono miestas bei sostinė – Merida. Miestas yra visiška priešingybė turistiniam Kankunui. Tai gyvas, autentiškas ir tikras meksikiečių miestas, tiesiog pulsuojantis savo energija. Merida visame pasaulyje garsėja gastronomija ir kultūra. Ir tai parašyta turbūt kiekviename straipsnyje, kurį skaitysite apie Meridą. Tuo galėjome įsitikinti ir mes. Man užimtų turbūt 10 puslapių, kol surašyčiau visus kutūrinius objektus Meridoje, tad pasistengsiu paminėti labiausiai įsiminusius.
- Plaza Grande yra pagrindinė miesto aikštė, kur dažnai vyksta vietinių pasirodymai, įvairūs koncertai. Štai mes turėjome galimybę sutemus stebėti šviesos instaliacijas ir istoriją (su vertimu į anglų kalbą) apie ispanų atėjimą ir majų civilizacijos nykimą. Vėliau grožėtis tautiniais šokiais čia pat aikštėje. Čia pat yra ir žymiausi miesto pastatai – Montejo dinastijos namai, miesto rotušė, viena seniausių katedrų Amerikos žemynuose, o šiaurinėje aikštės pusėje – Palacio del Gobierno.
- Palacio del Gobierno – šiame pastate anksčiau buvo gubernatoriaus rezidencija, dabar tai administracinis pastatas su turizmo informacijos centru bei įspūdinga vietinio menininko Fernando Castro Pacheco paveikslų galerija. Tiesiog negalėjau nepaminėti šio pastato, nes paveiklų galerija itin įspūdinga, atspindinti spalvingą, tačiau žiaurią Jukatano istoriją. Įspūdį kelia ir šviesos instaliacijos, tad patariu čia lankytis jau sutemus (darbo laikas iki 21 vakaro, įėjimas nemokamas). Drįstu teigti, kad tai buvo viena iš didžiausią įspūdį man palikusių meno galerijų, kokiose tik esu apsilankiusi.
- Orientacijai, kuomet klaidžiosite po Meridos gatves, atminkit, kad pagrindinė miesto gatvė yra Calle 60.
- Negaliu nepaminėti ir turgavietės, kuri išsidėsčiusi per keletą blokų, galite ją rasti naudodamiesi šia nuoroda. Čia verda neįtikėtinas gyvenimas ir jei tikrai norite pamatyti autentišką Meksiką, o gal net paragauti neaiškių vietinės gamybos desertų ir patiekalų, būtinai čia apsilankykite. Galvojau, kad kažkas tokio neįprato yra tikri Chinatown’ai, bet patikėkit manim, Meksikos turgavietės niekuo nenusileidžia… Skruzdėlynas mažų meksikiečių, zujančių visur aplink, prekių margumynas ir prekybininkų riksmai. Nežinau kiek kartų atsitrenkiau į mažutį meksikietį, o nuo kvapų ir prekių apsisuko galva – negaliu sakyti, kad man ten patiko, bet patirtis unikali.
- Na ir žinoma Meridos virtuvė, kuri garsėja majų palikimu. Būtent viename iš tokių restoranų, kur veikia meksikiečių/majų virtuvė, lankėmės ir mes. La Chaya Maya Casona tai labai žavus, autentiškos išvaizdos restoranas, kur paragausite tokių patiekalų, kokių tikrai nesitikėtumėte paragauti Meksikoje. Na o iš daugybės barų, mes pasirinkome La Negrita Cantina, kur renkasi vietiniai, vyksta gyvos muzikos koncertai, bei žinoma gali paragauti garsiosios Meksikos tekilos (tekilos pasirinkimas itin didelis).
Vos viena diena Meridoje, o štai tiek daug įspūdžių. Trumpai tariant, jeigu reiktų Meridą apibūdinti vienu žodžiu, jos sinonimas būtų kultūra. Daugybė kultūrinių objektų, meno galerijų, teatrų. Kaip minėjau kasdien vyksta menininkų ir tautodailininkų pasirodymai, o kiekvieną sekmadienį Meridoje vyksta visos dienos renginys su salsos ritmais ir gyva muzika! Pasirodymų tema keičiasi kas dieną, o jie visi taip pat yra nemokami. O kur dar virtuvės išskirtinumas ir įvairovė… Ir galva gali apsisukti.
Na ir galiausiai Jukatane dar vienas aplankytas objektas buvo rožiniai ežerai (Las Coloradas Pink Lake). Influencer’ių ir fotografų išpopuliarinti ežerai sugundė ir mus. Visa magija tame, jog šiuose telkiniuose pilna raudonos spalvos dumblių, krevečių, planktonų ir kitų gyvių, kurie klesti itin druskingame vandenyje bei vandeniui išgaravus žvilga rožine spalva. Pripažinsiu vaizdas tikrai unikalus ir niekur nematytas, bet jeigu atvirai man nesukėlęs tokio didelio įspūdžio. Netgi susidaro jausmas, kad kanalai ten iškasti ir ne veltui prie pat įrengta milžiniška druskos gamykla: rodos druskos išpilta specialiai, kad sukurti šį vaizdinį. Turint omenyje, koks ilgas kelias buvo iki rožinių ežerų, galiu drąsiai teigti, kad antrą kartą ten nevažiuočiau. Ir taip, nuo šiol draudžiama įkišti net kojos pirštą į šiuos ežerus, tad neapsigaukit. Dar vienas puikus įrodymas, kad ne viskas, kas rodoma nutraukose, yra taip įspūdinga realybėje. Be jokios abejonės tai subjektyvu ir visiškai skonio reikalas. Kai kuriems žmonėms rožiniai ežerai Meksikoje yra stebuklas, tad savo akim nepamatęs – nesužinosi.
Pabaigai keletas bendrinių įspūdžių ir patarimų apie mūsų lankytus regionus Meksikoje:
- Visų pirma noriu paminėti, jog po Kubos, Meksika iškart mums pasirodė tarsi grįžimas į civilizaciją: puikūs keliai, internetas, komunikacija… Galbūt nieko nuostabaus europiečiams, tačiau nepilna valanda skrydžio iš Kubos į Kankuną Meksikoje ir atsidūrimas tarsi 15 metų į priekį neblogai supurto.
- Antras įspūdis apie Meksiką vos išlipus iš lėktuvo buvo žmonių paslaugumas. Neslėpsiu apie Meksiką buvau prisiklausiusi visko ir pradžioje aš netgi pagalvojau, kad visi žmonės tai tiesiog kaip patys vietiniai vadina “banditos„ arba tie, kurie kaip kokiam Afrikos turguj bandantys prie tavęs prisigretinti ir apšvarinti kišenes. Nieko panašaus. Žmonės Meksikoj iš tikrųjų nenormaliai paslaugūs. Meksikoj turėjom įvairių nuotykių, kai nepavyko susisiekti su automobilio nuomos kompanija ar pasiklydome vietiniame kaime. Dar nespėjus pradėti panikuoti ir galvoti apie planą B iškart prisistatydavo vietinis gyventojas su pasiūlymu padėti. Drąsiai galiu teigti, kad Meksikoje žmonės turbūt labiausiai linkę padėti nei bet kurioj kitoj mano lankytoj šaly. Kai susidūrėme su tokiu paslaugumu ir draugiškumu, pamažu ėmė tirpti stereotipai, jog šioje šalyje nesaugu.
- BET. Meksikoje besimėgaujant visų geranoriškumu, visgi nepameskit šalto proto. Be sąžiningų žmonių, šioje šalyje pilna ir tų pačių geranoriškų “banditos„, kurie apsimetinėja lankytinų vietų gidais arba liepia susimokėti už parkavimo vietą, kur iš tikrųjų nėra jokio parking’o išvis. Tad tokių nekaltų bandymų pasipelnyti iš turistų irgi apstu. Mes kartais apsimesdavom naivuolėm ir tam, kad išvengtumėm nemalonių pokalbių, nekreipdamos dėmesio sumokėdavom dolerį už tuos tariamus “parking’us„. Tačiau turėkit omeny, kad visgi nereikėtų remti juodos ekonomikos, o ir atskirti žmonių paslaugumą ir nuoširdų norą padėti nuo noro pasipelnyti kartais gali būti sunkoka.
- Saugumas. Meksikoje griežtai nerekomenduojama važiuoti automobiliu nakties metu. Mes pačios tuo įsitikinom, nes kiekvieną dieną teko važiuoti keliais virš 200 km tiesiąja, kur iš abiejų pusių neprieinami brūzgynai ir jokio ryšio. Yra daugybė nutikimų, kuomet vietinės gaujos užtveria turistams su nuomotais automobiliais kelią bei pagrobia juos arba geriausiu atveju apiplėšia. O net jeigu ir nenutiktų nieko tokio baisaus, patikėkit manim automobiliui sugedus ar nuleidus padangą viduryje tokio kelio jau sutemus, tikrai nieko gero. Todėl nerizikuokite ir savo kelionės maršrutą planuokite taip, jog saulei leidžiantis jau būtumėte nakvynės vietoje kaip tą darėme mes. Apskritai Meksikoje jautėmės saugiai. Laikantis tam tikrų jau minėtų taisyklių ir vengiant nuotykių šioje šalyje jausitės saugiai. Tik žinoma būtinai pasidomėkit, kur keliaujate. Mūsų maršrute ir ypač Kankune yra ganėtinai daug turistų, tuo tarpu į šiaurinę Meksiką patartina nevykti dėl ten gyvuojančių narkotikų kartelių ir iki po šiai dienai vykstančių didžiulių išpuolių. Tiesiog pasidomėkite, kur vykstate.
5. Maistas. Ne paslaptis, jog dauguma žmonių Meksikoje tikisi paragauti mėgstamų buritų, nachos, tacos ir t.t. Tačiau tikėtina, jog jei lankysitės Jukatane arba Kintana Roo regionuose, jūsų įsivaizdavimas kardinaliai pasikeis. Meksika yra milžiniška ir mūsų išmokta pamoka buvo tokia, kad maistas kiekviename regione skiriasi. Nors Kankune tikrai gali paragauti ir tacų ir buritų, tai nebus visiškai autentiškas patiekalas, kuris yra populiaresnis centrinėje Meksikoje, maždaug 2500 km nuo Kankuno. O štai tradicinė Jukatano virtuvė, kuriai didžiausią įtaką padarė majai, ispanai ir karibų šalys, absoliučiai skiriasi nuo tradicinės meksikiečių virtuvės ir realiai gali būti ragaujama tik Jukatane. Dar vienas Karibų jūros skalaujamų regionų bruožas yra jūros gėrybės, kur labai populiarūs tiek mums puikiai žinomos tiek delikatesinės gėrybės, kaip pavyzdžiui ryklio mėsa. Vienas dalykas, kas visgi bendra visai Meksikai tai kukurūzinės tortilijos, patiekiamos praktiškai su visu maistu ir čili prieskoniai. Tik nepersistenkite su aštrumu, nes nors prieskoniai varijuoja nuo vos aštrių iki labai aštrių, kai kurių paragavęs matysi žvaigždutes akyse.
6. Valiuta. Meksikoje laisvai atsiskaitysite ir JAV doleriais, visgi patariu išsikeisti meksikietiškus pesus, nes žinoma, jog doleriais sumokėsite žymiai brangiau, nepalankiu kursu. Kas liečia kainas, Meksikoje tikrai labai pigu. Netgi turistų pilname Kankune kainos nesikandžioja, o ne tokiuose turistiniuose miestuose jausitės tarsi turtuolis.
7. Gamta. Visgi pats ryškiausias prisiminimas iš Meksikos tai gamtos grožis. Rojaus kampelių Meksikoje apstu, o kur dar gyvūnijos pasaulis prie viso to. Kiekviename Airbnb jautėm, kad gyvenom ne vienos. Keista ir kiek baugu buvo sutemus girdėti įvairiausius ir visiškai nepažįstamus gamtos garsus, matyti skraidžiojančius šikšnosparnius, ar klausytis kaip naktį iguanos ir driežai ateina į svečius ir mėgaujasi tuo, ko netyčia neįdėjai į šaldytuvą… Tačiau kartu kaip gera buvo atsibusti su neįprastai garsiu paukščių čiulbėjimu ir grožėtis tais pačiais milžiniškais driežais saugioje dienos šviesoje. 🙂 Mums tas drįstu teigti gamtos “triukšmas” tikrai buvo neįprastas ir pradžioje netgi bauginantis, kol apsipratome. Ir neveltui straipsnį pavadinau civilizacijos ir gamtos susiliejimu. Majai itin gerbė ir mylėjo gamtą, garbino stichijas. Būtent Meksikoje gali matyti kaip senovės civilizacijos palikimas preciziškai įsiliejęs į kraštovaizdį. Netgi šiuolaikinėje Meksikoje visi griuvėsiai, dabar tapę muziejais, tie patys senotai, dabar perdaryti taip, kad būtų labiau prieinami ir viešbučiai pasakiškam Tulumo paplūdimyje – viskas yra tobuloje harmonijoje su gamta. Turbūt pirmą kartą mačiau tūkstančių metų istoriją, žmonijos civilizacijos palikimą vienoje vietoje su neapsakomais gamtos vaizdais ir grožiu. Ir jie vienas kitą papildo. Šią harmoniją šiuolaikiniam mūsų pasaulyje pamatysi ne taip ir dažnai…
