Taip jau susiklostė, kad vėl teko išvykti pagyventi svetur. Šį kartą ne taip toli ir egzotiškai, tačiau kaip tikiu po šio straipsnio įsitikinsit patys, teko išvykti į ne ką prastesnį kurortą, jaukų ir svetingą Sopoto miestą kaimyninėje Lenkijoje. Man tai ne tik dar viena patirtis, bet ir galimybė pasidalinti su jumis dar viena istorija iš keliautojo pusės. Kadangi kaip minėjau apsistojau Sopote ilgesniam laikui, kelsiu vis naujas istorijas iš gyvenimo čia. Kol apkeliausiu visas apylinkes, pažadu dalintis įspūdžiais, tad sekite naujienas. 🙂
Pirmoji mano istorija ir pirmasis straipsnis bus apie lankytinas vietas Sopote, Gdanske ir Gdynėje. Pasiūlysiu savaitgalio trukmės kelionės planą ir idėjas, ką verta pamatyti esant čia, o taip pat pateiksiu šiek tiek bendrinių patarimų kas liečia transportą, nuomą, kasdienes išlaidas Sopote.
Taigi visų pirma Sopotas, Gdanskas ir Gdynia. Visi trys miestai kartu sudaro Trimiesčio aglomeraciją (Tricity), šį terminą esant čia girdėsite nuolatos. Miestai yra visiškai vienas šalia kito ir yra praktiškai neatsiejami, jie puikiai bendradarbiauja tarpusavyje, o visuose kartu sudėjus gyvena daugiau nei milijonas žmonių. Aš ir pati savo straipsnyje nuolat miniu Gdankas, Soptas, Gdynia, Gdynia, Gdanskas, Sopotas, tad gali ir galva apsisukti, bet tikrai neverta jaudintis, mat patys įsitikinsit, kaip arti vienas šalia kito yra šie miestai ir kaip viskas paprasta. Visgi kad ir kokie glaudūs ryšiai tarp šių miestų, kiekvieno jų išskirtinumas tikrai jaučiasi, straipsnio pavadinimas parinktas neveltui. 🙂 Visgi, kodėl verta čia apsilankyti?
Pradžiai trumpai paminėsiu, jog su automobiliu neskubant ir su trumpais sustojimais Sopotą nuo Druskininkų pasiekiau per 7 valandas. Tuo tarpu iš Vilniaus kiekvieną savaitgalį veža autobusai į Gdanską. Autobusai naktiniai, išvyksta 21 valandą vakare iš Vilniaus ir 6 ryto jau būsite Gdanske, jei negąsdina nakvynė autobuse, mano galva tai itin patogi opcija. Tuo tarpu tiesioginių skrydžių į Gdansko oro uostą iš Vilniaus bent jau ne sezono metu nesu mačiusi, gera opcija pirkti jungiamąjį skrydį su 40 minučių persėdimu Varšuvoje, tačiau tokiu atveju reiktų pirkti bilietus iš anksto, kol jie dar nėra itin brangūs.
Taigi nepriklausomai nuo pasirinkto keliavimo būdo lankomiausias Tricity vietas drąsiai aplankysite per 2-2.5 dienas – taigi per savaitgalį. Jeigu turite dvi dienas patariu vieną dieną skirti Gdyniai ir Sopotui, o antrą dieną Gdanskui. Jei turite daugiau laiko, pasimėgaukite ir skirkite kiekvienam miestui po dieną 🙂 Spręsti jums, o dabar apie kiekvieną miestą paeiliui.
Gdynia ir lankytinos vietos joje. Panaršiusi internete sudėjau į šį maršrutą pačias lankomiausias vietas Gdynėje, ekskursija po šį miestą man užtruko pilną dieną, nieko nelaukiant dalinuosi įspūdžiais. 🙂
Pirmoji stotelė yra vos išėjus iš pagrndinės traukinių stoties “Gdynia Glowna” – tai paminklas Gdynios miesto gyventojams atminti, kurie 1939 metais buvo deportuoti iš miesto, išsiųsti į koncentracijos stovyklas miestą užėmus naciams. Paminklas yra labai emocionalus, kai būsite ten atkreipkite dėmesį į detales, kūrinys tikrai verčia susimąstyti. Antroji stotelė yra kaip nebūtų keista bažnyčia (angl. Church of the Sacred Heart of Jesus). Ne paslaptis, jog lenkų tauta yra gan religinga ir bažnyčių čia apstu, regis čia galima aptikti nuo medinių ir senovinių bažnyčių iki tokių modernių statinių kaip ši bažnyčia… būtent šį statinį miniu dėl jo išskirtinumo. Vertas dėmesio objektas ypač netradicinės architektūros mėgėjams.
Trečioji stotelė tai pagrindinė miesto aikštė Kosciuszki square. Tiesa pasakius taip ir nesupratau, kuo jau ji ten tokia įspūdinga apart ten esančių keletos monumentų, tačiau vietiniai ją laiko neva pagrindine aikšte, bet kokiu atveju tai puikus atskaitos taškas mat nuo čia sekanti stotelė yra “ORP Blyskavitsa” ir “Dar Pomorie” laivų muziejai. Šie „laivai muziejai“ abu yra ganėtinai įspūdingi bei turi garbingą istoriją. Pirmasis „ORP Blyskavitsa“ tai karinis laivas, pirmasis pasaulyje naikintojas, kuris priklausė kariniam jūrų laivynui bei dalyvavo antrajame pasauliniame kare. Dabar šis galiūnas tarnauja kaip muziejus smalsiems lankytojams ir istorijos mylėtojams. Na o antrasis „Dar Pomorie“ laivas turi labai spalvingą istoriją, pastatytas Hamburge dar 1909 metais laivas apkeliavo daugiau nei 300 uostų, turėjo įvairias paskirtis, kol galiausiai po maždaug 70 metų laivą priglaudė Gdynios uostas. Istoriją galite pasiskaityti patys, pamatysit ji tikrai spalvinga ir paini, na o laivas nesiginčiju – tikras gražuolis, tad gal ir vertas tiek dėmesio. 🙂 Tiesa šalia yra ir “piratų” laivas, kur galima užsisakyti ekskursiją ir plaukti šiuo piratų laivu su šiokia tokia programa.
Penktoji stotelė tai yra kalnas pavadinimu Kamienna Gora, esantis 52 metrai virš jūros lygio, nuo kalno atsiveria graži Gdynios panorama, laiptukų ne tiek ir daug, tačiau jei tingisi lipti, galima užkilti eskalatoriumi. Prieš paliekant Gdynios centrą patariu užsukti į pagrindinį paplūdymį, nors jis nėra didelis, bet tikrai jaukus, su šalia einančia plačia promenada palei jūrą, tad esant geram orui, labai smagu ten tiesiog pailsėti ir padaryti pertraukėlę prieš keliaujant toliau. Vienintelis minusas, jog sekantys du objektai yra toli nuo centro, tad mano patarimas vykti Uber‘iu arba pavažiuoti keletą stotelių traukiniu. Nebent esate pasiryžę eiti pėsčiomis, kaip padariau ir aš, tačiau įspėju – būkite pasiruošę įkalnėms ir miškingam kraštovaizdžiui ypač, kai pasieksite Redlowo draustinį.
Visgi keliauti čia tikrai verta, nes beveik paskutinė stotelė – Klif Orlowski, ir buvo pati įspūdingiausia. Labai stati uola, nuo kurios tiek viršaus tiek apačios atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Baltijos jūrą… Patariu pasivaikščioti tiek keliuku ant pačios uolos, tiek nusileidus į apačią, tikrai liksit sužavėti gamtos grožiu. Na o čia pat ir paskutinė šio maršruto stotelė – Gdynios molas, atsipūtimui po dienos įspūdžių. 🙂 Žinoma, kad Gdynėje yra ir daugiau lankytinų vietų, viena iš įdomesnių tarkim „Hexengrund“ vokiečių pastatytas statinys, kur buvo išbandomos torpedos. Visgi šį maršrutą dėliojausi pagal lankytojų atsiliepimus ir mano galva įdomiausias vietas. Reziumė – Gdynia yra labai savotiškas miestas… kai kuriems jis gali patikti dėl istorijos, nacių ir antro pasaulinio karo palikimo, kitiems kaip ir man patiks būtent Orlovo kalva ir rezervatas. Esant Trimiestyje neaplankyti Gdynios būtų nuodėmė, tačiau kiti du miesteliai bent jau man visgi paliko didesnį įspūdį.
Antrasis miestas – Sopotas. Kurortas, trimiesčio pasididžiavimas ir turistų traukos objektas. Patikėkit manim, nors čia atsikrausčiau jau rugsėjo mėnesį, žmonių knibždėte knibžda. Tiesa su kiekviena diena turistų vis mažėja, tačiau sunku įsivaizduoti, kas čia dedasi pačiu sezono įkarščiu vasaros metu. Visgi tuo savo gyvybiškumu, nenutylančiomis gatvėmis ir gausybe restoranų Sopotas ir žavi. Tai labai gyvas miestas, kuriame save atras kiekvienas, mat čia gausi visko: ir padrybsoti ant gulto viename iš gausybės paplūdymio barų, ir pasivaikščioti jaukiais parkais, ir apsilankyti muziejuose, ir nueiti į geriausius naktinius klubus visoje Lenkijoje… žodžiu kaip ir sakiau Sopotas labai gyvybingas ir žavus miestelis, na o apačioje žemėlapyje vėlgi matote pačias lankomiausias vietas čia.
Taigi trumpai apie tą keletą pačių žymiausių lankytinų vietų. Tai visų pirma Sopoto molas, kuris yra pats ilgiausias medinis molas visoje Europoje. Įėjimas ant molo sezono metu kainuoja 8 zlotus, tačiau kaip gi neaplankysi tokios įžymybės, o ir pasivaikščioti ant tokio ilgo molo savotiškai smagu. „Skwer Kuracyjny“ tai viena pagrindinių aikščių, kur dažnai vyksta koncertai ir stovi didelis gražus fontanas, nuo čia puikiai matosi ir kita stotelė – Sopoto švyturys. Nors švyturys vis dar dega, jo šviesa yra sumažinta, todėl pagal kriterijus jis oficialiai nelaikomas veikiančiu švyturiu, visgi labai patariu apsilankyti čia ir užlipti į viršų, kur atsivers labai graži miesto panorama. Tiesa pasakius man tai pats gražiausias ir mieliausias Sopoto objektas, nežinau gal tai tik aš, bet vat kažkokia romantika, senovė, mielumas ten dvelkia, užsukit ir jūs, gal pajusit tą patį 🙂
Vėliau keliaukite tiesiai Bohaterow Monte Cassino gatve, kuri yra pagrindinė miesto gatvė/promenada, joje pilna restoranų, kavinių, butikų, o taip pat ir dar vienas traukos objektas tai Kreivasis namas. Pasak šio architektūros šedevro kūrėjų, juos tokį namą suprojektuoti inspiravo vaikiškų pasakų iliustracijos ir galiu pasakyti jiems tai puikiai pavyko. Namas iš tikrųjų kaip iš pasakos, šiek tiek juokingas, šarmiškas, keliantis šmaikščias emocijas. Mano paskutinis taškas buvo viena iš Sopoto pagrindinių bažnyčių (angl. Church of St. George), už kurios seka traukinio bėgiai, kur maždaug ir baigiasi senamiestis.
Tai tiek tu pačių žymiausių traukos objektų, nepavadinsiu šio plano “maršrutu”, mat viskas išsidėstę pačiame centre, ir visgi ne tame visa esmė… aplankę šias vietas ir užsidėję varnelę būtinai pasižiūrėkit, kokie tą dieną vyksta renginiai, mat sezono metu jų tiesiog pilna! Nuo kultūros renginių, parodų, koncertų, teatrų iki regbio, jodinėjimo varžybų, pasaulinio garso įžymybių koncertų ir panašiai. Arba tiesiog paklaidžiokit po Sopotą, pasidairykit į prabangius viešbučius tokius kaip Grand Hotel, užsukit į jaukias kavines, puikius barus (pasidomėkite ir teminiais barais, tokiais kaip bohemiškas menininkų SPATiF ar senovinis Retromaniak), tiesiog pasimėgaukit šiuo turistiniu miestu. Labai sunku perteikti jausmą, bet būtent ten, o ypač sezono metu suprasit – neveltui vietiniai Sopotą laiko Lenkijos Monaku 🙂 miestas turi žavesio.
Na ir galiausiai paskutinysis Tricity miestas tai žymusis Gdanskas. Apačioje vėlgi matote maršrutą su žymiausiomis lankytinomis vietomis Gdanske. Man jas visas aplankyti užtruko visą pilną dieną vien dėl paskutinės stotelės, bet apie viską iš eilės.
Pirmoji ekskursijos dalis yra grynai Gdansko senamiestyje, nuo Gdansko pagrindinės traukinių stoties „Gdansk Glowny“ siūlau eiti tiesiai iki „Auksinių“ miesto vartų, kur yra įėjimas į patį senamiestį. Ant aukso vartų pavaizduotos statulos ir parašyti žodžiai, koks turi būti tobulas pilietis, galima įžiūrėti ir lotyniškai parašytus žodžius, kurie išvertus į anglų kalbą skambėtų taip: “In agreement small republics grow, because of disagreement great republics fall”. Įėjus pro vartus Gdanskas iškart užburs savo aura ir spalvotais nameliais su ištaigingomis skuptūromis ir nuostabia architektūra. Ten taip ir dvelkia karališka miesto dvasia. Jeigu eisite tiesiai nuo Auksinių vartų iki Žaliųjų vartų, praktiškai pereisite pagrindine senamiesčio gatve, kur yra ir kitos miesto įžymybės tokios kaip Gdansko pagrindinė aikštė („Town Hall“), Neptūno fontanas ir Auksinis namas, kuris žymus kaip namas turintis brangiausią fasadą, o jo baliustradoje pavaizuota Kleopatra, Odipas, Achilas ir Antigonė. Tiesa šis kelias Ilgąja gatve dar vadinamas Karališkuoju keliu, nes būtent taip Lenkijos karaliai lankydavosi Gdansko mieste, įžengdavo pro Auksinius vartus ir eidavo iki Žaliųju vartų.
Perėjus Ilgąją gatve siūlau sugrįžti į Šv. Marijos baziliką, ši tikrai įspūdinga bazilika pradėta statyti dar 14 amžiuje ir yra laikoma viena iš trijų didžiausių plytinių bažnyčių visame pasaulyje. Būtų nuodėmė ten neužeiti, o dar didesnė nuodėmė būtų neužkilti ant bazilikos stogo. Tikrai taip, sumokėjus 10 zlotų galima užlipti 400 laiptelių į patį bazilikos bokštą. Vaizdas viršuje neišpasakytas, tačiau tiesa pasakius netgi didesnį įspūdį kelia pats lipimas, nes pradžioje jūsų lauks labai siauri sraigtiniai laiptai, vėliau šiek tiek šiurpoki laiptai pačiame bokšte, kur matosi bazilikos konstrukcija, varpai ir visas „vidus“. Tikrai verta ten apsilankyti, apninka kažkoks keistas jausmas ir bent jau man iškart kyla asociacija su Paryžiaus katedros miuziklu ir Kvazimodu, gyvenančiu būtent tokioj aplinkoj. Po bazilikos čia pat eikite į labai labai jaukią ir siaurą gatvelę pavadinimu „Mariacka“, čia yra gintaro muziejų, juvelyrinių dirbinių parduotuvių, galerijų, bet labiausiai žavi pati gatvelė savo jaukumu ir mielumu.
Paėję Mariacka gatve iki galo prieisite promenadą „Dlugie Pobrzeze”, kur pilna restoranų, kavinių, laivų, o čia pat ir dar viena senamiesčio įžymybė „Kranas“. Šis kranas pastatytas 15 amžiuje buvo naudotas krovinių įkėlimui į laivus. Bet įdomiausia, jog tai buvo daroma žmonių jėga, milžiniškuose krano ratuose tarsi žiurkėnai eidavo žmonės ir taip keldavo iki 4 tonas sveriantį krovinį. Tokiu metodu kranas dirbo iki pat 19 amžiaus! Tiesa konstrukciją galite pamatyti savo akimis apsilankę muziejuje, tačiau aš jame nebuvau, tad paliksiu šią intrigą jums. 🙂
Galiausiai paskutinė šio maršruto stotelė yra Solidarumo muziejus. Apie šį muziejų galėčiau parašyti atskirą straipsnį. Trumpai tariant tai vienas įsimintiniausių ir geriausių muziejų, kiek tik lankiausi. Jį lenkia nebent Alkatrazo kalėjimas San Franciske. Nesu istorijos mėgėja, ypač kas liečia istoriją apie karus, bet patikėkit manim, taip kaip istorija perteikiama Solidarumo muziejuje yra kažkas tokio, įtraukiančiai ir sukrečiančiai iki giliausių apmąstymų. Tai muziejus apie tai, kaip Lenkija praktiškai be didelių sukilimų, pareikalavusių šimtų gyvybių, tapo viena iš pirmųjų valstybių išsilaisvinusių iš sovietinės priespaudos. Žodžiu vėlgi nenoriu per daug išpasakoti ir sugadinti jums intrigos, tačiau be jokios abejonės patariu čia apsilankyti, bilietas kainuoja vos 5 eurus, į kainą įskaičiuotas audiogidas, kurį privalote pasiimti, jei norite patirti įspūdį, kurį aprašiau. Aš muziejuje užtrukau 5! valandas ir turbūt, jeigu ne darbo laiko pabaiga, būčiau ten praleidusi dar valandą. 🙂 Esu girdėjusi, jog Antrojo pasaulinio karo muziejus „The Museum of Second World War“ Gdanske irgi neblogas, manau išbandysiu čia būnant, bet jei atvirai nemanau, kad jis perspjaus Solidarumo muziejų, o ir atsiliepimai apie pastarąjį internete tokie pat įspūdingi kaip ir manasis.
Jeigu nesat istorijos fanas ir tikrai nepavyko jūsų sugundyti, arba jeigu tiesiog turite daugiau laiko Gdanske įdedu dar keletą žymių vietų čia. Visko aplankyti per vieną dieną greičiausiai nepavyktų, nes šie keturi objektai yra toliau nuo senamiesčio, tačiau turėsite daugiau iš ko rinktis. 🙂
Pirmoji vieta iš šio papildomo sąrašėlio tai Oliwski parkas. Parkas tikrai vertas dėmesio ir lankymo, jo teritorija gan didelė, jis žavi savo augalija, upeliais, vijokliais, gėlynais ir… nuostabia katedra, kuri yra pačiame parko krašte. Į šią katedrą nuodėmė būtų neįeiti vien dėl to, kad čia yra bene patys didžiausi ir įspūdingiausi mano matyti vargonai, patikėkit tikrai ganėtinai gniaužia kvapą. Kita stotelė – prie pat Oliwski bažnyčios esantis kalnas su apžvalgos bokštu – Wzgorze Pacholek. Tai kalnas, esantis 107 metrai virš jūros lygio, ant kurio dar pastatytas 15 metrų apžvalgos bokštas. Nuo ten atsiveria gan įspūdinga Gdansko panorama su jūra ir senamiesčiu vienoje pusėje ir regioniniu parku kitoje. Nepatingėkit ir užlipkit pasigrožėti.
Na ir galiausiai viena iš mano pačių mėgstamiausių vietų ne tik Gdanske, bet ir visame Trimiestyje tai Gdansko zoologijos parkas. Jis buvo atidarytas dar 1954 metais ir apima net 123,76 hektarus ploto! Ko tik nėra tame zoologijos sode… nuo liūtų, tigrų, pumų, lūšių ir geopardų iki surikatų, krokodilų, drugių ir gyvūnų, kurių pavadinimų neatsimenu ir kuriuos mačiau pirmą kartą gyvenime. Šiaip nesu didelė mėgėja tokių parkų, bet šis tikrai įspūdingas ir parke galima praleisti absoliučiai visą dieną, tiesiog spoksant į gyvūnus ar ilsintis parkeliuose, nes pati aplinka taip pat yra labai gražiai sutvarkyta su įvairiomis poilsio aikštelėmis, kriokliais, oazėmis ir panašiai. Parke buvau jau du kartus, bet manau, kad ten dar apsilankysiu, tad patariu ir jums, jei tik yra galimybė. 🙂
Toks tas savaitgalio kelionės planas po Sopotą, Gdanską ir Gdynią. Pabaigai noriu paminėti susisiekimą, apgyvendinimą ir kasdienes išlaidas esant čia. Nuoširdžiai patariu keliauti pėsčiomis, o tarp miestų važiuoti traukiniais. Tai tikrai pats patogiausias susisiekimo būdas kainuojantis juokingai mažai. Bilietas iš vieno miesto į kita kainuoja apie 4 zlotus, yra galimybė ir nusipirkti dienos ar savaitės bilietus. Traukiniai ne savaitgaliais važiuoja kas dešimt minučių, savaitgaliais maždaug kas pusė valandos. Pati kelionė užtruks nuo 5 iki 30 minučių priklausomai nuo to, kaip toli važiuosite. Vienas patarimas, Trimiestyje veikia du traukinių operatoriai: SKM ir PKP. SKM yra būtent tas, su kuriuo patariu vykti, mat šis traukinys skirtas keliauti tik tarp šių trijų miestų ir už labai mažą kainą. PKP yra tarpmiestinis traukinys važiuojantis į Varšuvą, Lodzę , Torunę ir t.t. Traukinys ne tik kainuos keletą kartų brangiau, bet ir stos tik pagrindinėse stotyse, tad jei pražiopsosit, išlipsit tik kitam mieste 🙂 . Gudrauti irgi nepatariu, nes galite gauti baudą, tad būkit atidūs, jei perkate SKM bilietą (kaip jums ir patariu) sėskite į SKM traukinį,o ne tarpmiestinį PKP, easy. 🙂
Bene didžiausia investicija atvykus čia bus būtent būsto nuoma, nes sezono metu, kuris tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki pat spalio mėnesio čia apstu turistų. Aš nejuokais privargau, kol apskritai radau, kur gyventi, jau nekalbu apie kažkokį pasirinkimą. Tad turėkit omeny, kad jeigu vykstate čia sezono metu, pasiieškokite nakvynės iš anksto ir būkite pasiruošę už nakvynę savaitgaliui dviems padoresniuose apartamentuose sumokėti Sopote nuo 300 eurų. Žinoma, į sezono pabaigą ir pasiūlymų daugiau ir kainos šiek tiek žemesnės, bet tikrai siūlau atvažiuoti čia, kol dar šilta ir galima mėgautis tiek jūra, tiek saule, todėl taikykit atvažiuoti rugpjūčio gale, rugsėjį, kai žmonių jau mažiau, bet dar nereikia vaikščioti prie jūros su dešimt šalikų nuo vėjo. 🙂
Kas liečia maisto kainas, na ne veltui lietuviai vyksta į kaimyninę Lenkiją apsipirkinėti. Kainos nesikandžioja, prekybos centre apsipirksite pigiau nei Lietuvoj, tad jeigu už nakvynę sumokėsite daug, neverta per daug pergyventi, nes išlošite, kas liečia išlaidas maistui, ypač jeigu gaminsitės pietus ar vakarienę namuose. Kavinėse ir baruose priklausomai nuo lygio pavalgysite mano galva taip pat už adekvačią ir padorią kainą.
Šiam kartui tiek. Tikiuosi jums skaityti buvo taip pat įdomu kaip man gyventi ir keliauti čia pastarąjį mėnesį. 🙂 Ir kaip minėjau laukite kitų istorijų! Pažadu jau greitai pasidalinti įspūdžiais iš Lenkijos pusiasalio ir tiesiog rojaus kampelio pavadinimu Hel.
One thought on “Gdynia, Sopotas, Gdanskas – nuo sovietinio palikimo iki Monako prabangos.”