Kalėdinė Torunė ir pasakiška Marienburgo pilis – kelionė sekant viduramžių palikimu

Šiame straipsnyje pasidalinsiu naujais įspūdžiais iš vienos dienos išvykos į neapsakomo grožio miestą, romantišką ir kvepiančią Kalėdomis – Torunę, taip pat įspūdžiais apie didingą ir neužmirštamą Malborko (arba Marienurgo) pilį. Galiausiai kaip ir žadėjau pasidalinsiu šiek tiek kitokiu, „teminiu“ savaitgalio trukmės kelionės planu, sekant viduramžių palikimu bei aplankant Torunę, Malborko pilį ir anksčiau aprašytą Gdanską. Planas puikiai tiks ne tik istorijos mėgėjams, bet ir nuotykių ieškotojams kaip aš.

Taigi visų pirma išgirtoji Torunė. Apie šį miestą galima išgirsti įvairiausių epitetų: „Lenkijos gotikos perlas“, „viduramžiškiausias Lenkijos miestas“, „riterių miestas“… ir taip toliau. Galiu drąsiai teigti, jog Torunė verta visų tų epitetų ir dar daugiau. Aš taigi parinkau dar įstabesnį epitetą: kvepiantis Kalėdomis. 🙂 Bet būtent taip ir jaučiausi esant ten, nors lankėmės spalio pirmą savaitgalį, visai ne šventiniu laikotarpiu. Man šis miestas toks jaukus, toks šiltas, kvepiantis tradiciniais imbieriniais sausainiais „pierniki“ ir aplamai tai vienas mieliausių miestų, kuriame lankiausi. Juokiausi sakydama, jog trūksta tik Kalėdinių lempučių, sniego ir eglutės ir tikra Kalėdų pasaka viduramžių ir gotikos auroje.

Skonio reikalas, čia žinoma nepamatysit dangoraižių ar neįtikėtino dydžio pastatų, tačiau aplankysite senamiestį, kuris ne tik yra didžiausias Lenkijoje ir yra laikomas vienu gražiausių Europoje, bet ir yra įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą. Jei man vis tiek dar nepavyko jūsų įtikinti, laikas perskaityti šį straipsnį ir pasidaryti į nuotraukas – garantuoju, kad norėsis čia apsilankyti.

Pradžioj šiek tiek naudingos informacijos. Yra keli variantai kaip patogiausia aplankyti Torunę. Siūlyčiau iš Lietuvos vykti į Gdanską autobusu. Tokiu atveju nušausite kelis zuikius iškart ir kaip minėjau galėsite apturėti visiškai viduramžišką savaitgalį lankant Gdanską-Torunę-Malborko pilį. Antras variantas yra skristi į Varšuvą ir lankyti Torunę iš čia. Varšuvos senamiestis ne ką mažiau įspūdingas, tiesa jeigu norėsite iš Varšuvos aplankyti ir Gdanską, ir Malborko pilį, savaitgalio gali ir nepakakti. Bet kokiu atveju variantų gana daug, tiek iš Varšuvos tiek iš Gdansko patogu vykti į Torunę automobiliu arba traukiniu, mes vykome iš Gdansko automobiliu, užtrukome ne pilnas dvi valandas, nes nepaisant 300 km kelio, dauguma jo yra autostrada (tiesa šis patogumas mokamas: į vieną pusę teks susimokėti apie 27 zlotus). Torunėje traukinių stotis yra visai netoli senamiesčio (vos pusvalandis pėsčiomis), o štai atvykus automobiliu teko šiek tiek pasivažinėti, kol radome vietą prisiparkuoti (primenu, kad vykome jau pasibaigus vasaros sezonui – spalio mėnesį), bet bent jau parking’as savaitgaliais Torunėje nemokamas. Apačioje įdedu žemėlapį, kad susigaudytumėt, kur yra Torunė ir kaip lengviausia ją pasiekti iš Gdansko arba Varšuvos.

Traukiniu iš Varšuvos

Traukiniu iš Gdansko

Na o dabar šiek tiek apie patį miestą. Tiesa turiu jums kai ką prispipažinti: pastaruoju metu vis mažiau planuoju. Žinoma, kad panaršau apie miestą, kur vykstu, bet jei lankytinos vietos daugmaž apsiriboja bažnyčiomis, monumentais, miesto aikštėmis ir muziejais (žodžiu visais lankytinais objektais būdingais realiai bet kuriam miestui), plano nebedarau. Tam yra dvi priežastys: keliavimas su planu ir be plano yra dvi totaliai skirtingos patirtys. Noriu pabrėžti, kad dauguma atvejų plano neturėjimas yra ne išeitis, tačiau būtent šiuo atveju leidžiu sau tiesiog pasiklysti siaurose miesto gatvėse, užklysti į atokias terasas su slaptomis kavinėlėmis ir pasigrožėti „neturistiniu ir tikru“ miesto gyvenimu. Antra priežastis, eko turizmas, kuriuo vis labiau domiuosi (galbūt apie tai netgi parašysiu atskirą straipsnelį) ir kuris skatina nevykti į tas vietas, kur žmonės tiesiog lipa vienas ant kito tam, kad nusifotografuotų prie turistinio objekto (dažnai ta nuotrauka nei graži, nei jums bus kelianti gerus prisiminimus). Bėkite nuo tokių vietų kuo toliau – tai nebus pats geriausias jūsų kelionės prisiminimas ir patyrimas. O jei negalėsit ramiai numirt nenusifotografavę prie Trevi fontano ar Mona Lizos paveikslo, na… bet kada spėsit tai padaryti, greičiausiai jie niekur nedings. Dėl šios priežasties pateikiu oficialų tinklalapį su lankytinomis vietomis senamiestyje, bet iš jų aprašysiu vos keletą, kur BŪTINA apsilankyti turistui, o visa kita kviečiu „atrasti“.

Lankytinos vietos Torunėje

Taigi klaidžiojant po Torunės senamiestį aplankyti tikrai verta Rotušę (Town hall), kuri yra pačioje senamiesčio širdyje. Šis gotikinio stiliaus pastatas buvo pastatytas 14 amžiuje ir yra laikomas pačiu svarbiausiu istoriniu monumentu visame Torunės senamiestyje. Kaip ir kiekviena rotušė, amžiais šis pastatas buvo administracinis ir komercinis miesto centras. Kaip ir priklauso čia buvo visko: bokšte miesto archyvas ir kalėjimas, požemyje vyno rūsiai ir alaus daryklos, kituose aukštuose prekystaliai, teismo, miesto tarybos, konferencijų salės, kur dažnai atvykdavo Lenkijos karaliai. Visgi įstabiausias rotušės akcentas yra bokštas, kuris yra ir seniausia šių dienų pastato dalis, pastatytas dar 1274 metais, o 14 amžiuje iškeltas į dabartinį 40 metrų aukštį. Ne veltui miniu šį bokštą, galima pasivaikščioti ir po pačią rotušę, tačiau į bokštą siūlau būtinai užlipti, mat nuo ten atsiveria neapsakomo grožio miesto panorama. Su visu įstabiu senamiesčiu, bažnyčiomis, Vyslos upe bei naująja Torune tolumoje. Tiesa bilietai į rotušės muziejų ir bokštą skirtingi, bet kokiu atveju tikrai nebrangūs, todėl jeigu į muziejų eiti nenorite patariu nusipirkti bilietą į bokštą už 12 zlotų ir užlipti pasigrožėti panorama iš 40 metrų aukščio, tikrai nepasigailėsit.

Antroji lankytina vieta tai Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono evangelisto bažnyčia arba tiesiog Katedra Świętojańska. Tai viena iš trijų gotikinių bažnyčių, esančių mieste, kuri buvo pradėta statyti dar 13 amžiaus viduryje, tačiau jos statymas truko net 200 metų. Beje įdomu tai, kad ši bažnyčia susijusi ir su Mikolojumi Koperniku, vienoje iš koplyčių saugoma 13 amžiaus krikšto „vonelė“ (angl. Batismal font), kuri galimai buvo naudojama krikštijant žymųjį astronomą, taip pat 16 amžiaus antkapio įrašas bei 18 amžiaus monumentas. Beje pasinaudosiu proga paminėti, kad žymiąjam lenkų atstronomui Kopernikui ne be reikalo toks didelis dėmesys, būtent Torunė laikoma jo gimimo vieta. Senamiestyje yra ne tik monumentas jam, bet ir namas, kuriame jis gimė, kur taip pat galima apsilankyti. Pabaigai dar vienas įdomus faktas apie bažnyčią – jos bokšte kabo trečias pagal dydį varpas visoje Lenkijoje.

Na ir šiek tiek nukrypstant nuo istorijos prie smagesnių dalykų, esant Torunėje jūs tiesiog privalote paragauti nacionalinių imbierinių sausainių „pierniki“. Net ir nežinant fakto, kad šie imbieriniai sausainiai yra nacionalinis desertas čia, nesunku bus tą suprasti ir pastebėti, nes tų „pierniki“ pilna ant kiekvieno kampo, atrodo miestas net kvepia imbieriniais sausainiais ir tai turbūt dar viena priežastis, kodėl mieste ištisai jaučiasi minėta jauki Kalėdinė atmosfera. Pasakojama, jog Torunės sausainiukų meistrai labai akylai saugojo receptus ir kepimo paslaptis. Netgi dabar naudojant dabartines technologijas sausainiai kepami laikantis senovinių receptų ir tradicijų, kurios atėjo net iš 16 amžiaus. Mieste yra ir oficialus „pierniki“ muziejus, kur galima susipažinti su kepimo technologija, visais ritualais ir netgi pačiam iškepti imbierinių sausainių. Na o jeigu nesinori to daryti, tada būtina užsukit į bet kurią kavinę ar parduotuvę išbandyti šių sausainių, kurių galėsite išsirinkti realiai iš visų formų ir pavidalų, kurias tik galite įsivaizduoti. Sakoma, kad nei vienas turistas negali išvažiuoti iš Torunės nebapandęs tradicinio sausainio. Ir nenorėkit būti primasis toks turistas, nes vėliau gailėsitės. 🙂

Taigi mielieji Torunę aš įsimylėjau, kviečiu jus patirti tą patį. Ir nors didižiausias dėmesys šiame straipsnyje būtent Torunei, kad jau užsiminiau apie savaitgalio kelionės idėją negaliu nepaminėti Malborko (arba Marienburgo) pilies, kuri yra vos 2 valandos automobiliu nuo Torunės arba 40 minučių nuo Gdansko. Įėjimas į pilį kainuoja 45 zlotus (į kainą įskaičiuotas audio gidas), tiesa verta pasitikslinti darbo laiką prieš vykstant, ne sezono metu pilis dirba vos iki 15 valandos.

Malborko pilis šiek tiek gali priminti Trakų pilį, visgi skirtumas tikrai yra. Visų pirma šiek tiek keista tai, kad ši įspūdingo grožio ir dydžio pilis stovi tiesiog vidury miesto. Vos už kelių dešimčių metrų jau gyvenamieji rajonai ir šiuolaikiniai pastatai, bet tai nei kiek nesugadina įspūdžio. Marienburgo tvirtovė yra laikoma viena didžiausių ir įspūdingiausių Viduramžių gynybinės ir gotikinės architektūros pavyzdžių Europoje, kuri taip pat įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Pilis pradėta statyti dar 12 amžiaus pabaigoje, o visas pilies ansamblis formavosi net šešis šimtmečius. Jos plotas virš 20 ha., pagal plotą tai yra didžiausia plytinė pilis Europoje. Pilis priklausė Kryžiuočių ordinui, Prūsijai, Lenkijos karalystei, joje nemažai daiktų, priklausiusių ir Lietuvos kunigaikščiams. Deja, skirtingai nei antrojo pasaulinio karo nepaliesta Torunė, Malborko pilis stipriai nukentėjo ir buvo sugriauta apie 80% mūrų, vėliau pilis atsatyta, kur šiuo metu veikia muziejus.

Tiesa sakant kaip jau mano nuolatiniai skaitytojai pastebėjo aš nesu istorijos mėgėja ir tokie lankytini objektai/muziejai manęs ne itin traukia, todėl tikrai neišpasakosiu visų tų šimtų kardų, riterių šarvų, peilių bei karūnų, knygų, rakraščių ir dar visokių senų senų lobių, kuriuos ten mačiau. Turbūt neverta nei sakyti, kad istorijos mėgėjams ten įdomu bus praleisti visą dieną, tuo tarpu tokiems kaip man vis tiek bus labai šaunu pasivaikščioti pilies prieigomis, siaurais stačiais bokšteliais, milžiniškomis salėmis ir menėmis. Aš visada kaip mažas vaikas tiesiog įsivaizduoju kaip vaikštau po pilį kaip karalienė su ilga suknele po savo sodus, kambarius, sales ir bendrauju su tarnais ar kitais pilies gyventojais. 🙂 Tai man sukuria dar didesnį įspūdį ir nukelia į tuos viduramžių laikus, tokioj aplinkoj tiesiog labai lengva keliauti laiku ir atsidurti kelis šimtus metų atgal.

Na ir galiausiai, jeigu sudominau jus savo istorija ir nuspręsite vykti siūlomu maršrutu Gdanskas-Torunė-Malborkas siūlau perskaiyti anskesnį mano straipsnį apie Gdansko miestą. Rasite čia visą naudingą informaciją tiek apie lankytinus objektus, tiek apie susisiekimą bei kitas svarbias detales:

Gdynia, Sopotas, Gdanskas – nuo sovietinio palikimo iki Monako prabangos.

Pabaigai šioks toks lyrinis nukrypimas nuo temos. Vien tik dėl to, kad tai yra vos 40 km nuo Malborko pilies ir 50 nuo Gdansko, ir jaučiu būtinybę paminėti šią vietą: jeigu nutiks taip, kad aplankėt Malborką ir matot, kad turit laiko, siūlau aplankyti Štuthofo koncentracijos stovyklą. Lankymasis joje nemokamas, teks susimokėti už parkavimo vietą, tačiau kaina irgi simbolinė. Tiesa čia taip pat verta pasidomėti darbo laiku, nes ne sezono metu, t.y. nuo spalio mėnesio muziejus dirba trumpiau – iki 15 valandos. Visiems keliautojams, kuriems būtų įdomu čia apsilankyti, ir galbūt nežinantiems šio fakto – kaip minėjau Štuthofo stovykla yra labai netoli Malborko pilies, todėl aš tiesiog negaliu jos nepaminėti, nepaisant to, jog akivaizdu koncentracijos stovykla netgi labai netinka šiam viduramžių tematikos straipsniui.

Nepasakosiu apie koncentracijos stovyklą, manau neverta gilintis į detales, nes jūs patys viską puikiai suprantat. Jei bus noro, ir pamatysit ir pajusit viską ten nuvažiavę. Galiu pasakyti tik tiek, kad esant ten aš taip iki galo ir nesuvokiau, kad viskas, kas vyko koncentracijos stovykloje, vyko IŠ TIKRŲJŲ. Man tai atrodė nesuvokiama ir per daug gyvūliška, kad būtų tikrovė. Aišku, kad mes visi daugiau mažiau esame susipažinę su šiuo istorijos laikotarpiu, tačiau kaip niekur kitur dabar jau koncentracijos stovyklos muziejuje galėjau tai pamatyti ir įsivaizduoti, ir man tai atrodė tiesiog neįtikėtina – kaip iš labai labai juodo filmo. Negalėjau, o gal nenorėjau patikėti, kad tai yra tikrų tikriausia tiesa dabar jau tapusi istorija. Dar labiau sukrečia mintis apsilankius Malborko pilyje ir matant kontrastą, kuris man niekaip nesiriša su logika. Atrodo tokia įspūdinga pilis turėtų būti iš vėlesnių laikų, o tuo tarpu įvykiai, kurie vyko vos prieš 70 metų, atrodo kaip gyvūliškas eksperimentas iš akmens amžiaus. Sakysit, ir viduramžiais buvo feodaliniai santykiai, žiaurūs žygiai ir panašiai, tačiau tikiu suprantat, ką noriu pasakyti: neapleido jausmas, kad vietoj to, kad žmonija visame kame judėtų į priekį, ji paliko tokį juodą puslapį istorijoje, kurio deja negali išbraukti ir kuris įsirėžęs tarsi degradacijos ir nuosmukio pėdsakas.

Tai tiek šiam kartui. Labai nenoriu baigti tokia liūdna gaida, juolab pradėjau apie Kalėdas. 🙂 Bet kaip ir sakiau, rūpinuosi, kad pasidalinčiau su smalsiais keliautojais visomis vietomis. Sugrįžkit mintimis prie viduramžiškos kelionės idėjos, dar kartą atsiminkit pasakišką Torunę, didingą Malborko pilį bei šarmingą Gdanską, na po tokio įkvėpimo liks tik nusipirkti bilietus ir… per daug neplanuoti. Juolab, kad iš tikrųjų artėja Kalėdos! Net dabar įsivaizduoju kaip kvepia imbieriniai sausainiai ir kaip gražiai žiba Kalėdinės lemputės pasakiškoj Torunėj… Kaip skamba Kalėdų giesmės tarp didingų mūrų ir žiba baltas sniegas ant bokštų bokštelių… Ech… Bet kaip sakant mažiau kalbų daugiau darbų, užteks svajoti, laikas pačiam pamatyti, tad susikraunam lagaminus ir geros kelionės. 🙂

Jei patiko, pasidalink!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *