Latvija – maršrutas ilgajam savaitgaliui

Nors karantinas sustabdė tolimesnes keliones, niekaip negaliu atsidžiaugti, jog daugybė keliautojų atsisuko į vietinį turizmą ir keliones po savo kraštą. Taip atsitiko žinoma ir man. Kas skaitote mano tinklaraštį žinote, kad jau anksčiau pamėgau keliauti po Lietuvą – esu pasidalinusi ne vienu straipsniu apie lankytinas vietas Lietuvoje.

Na o šią vasarą nusprendėme, kad dabar puiki proga aplankyti ir kaimyninę Latviją! Galiu atskleisti, jog išankstinių lūkesčių neturėjome. Gal netgi atvirkščiai, buvome kitų nuteiktos: “ką jau ten pamatysi toj Latvijoj… nieko ten gero… viskas tas pats, kas Lietuvoj…” Visgi galiu drąsiai teigti, kad ilgasis savaitgalis Latvijoje buvo bene geriausias šią vasarą. Galbūt padėjo kaip visuomet kruopščiai suplanuotas maršrutas, kuriuo mielai dalinuosi šiame straipsnyje.

Taigi savaitgalio maršrutas ir įspūdžiai Latvijoje:

1.Pirmąją dieną kėlėmės anksti, nes laukė ilgiausias kelias šioje kelionėje – tikslas vakare pasiekti Varvės miestelį, esantį vos 15 km nuo Venstpilio. Tam, kad kelias neprailgtų, pakeliui nusprendėme sustoti Levandų ūkyje dar Lietuvoje. Na o toliau sekė ilgas kelias iki antrosios stotelės – Kuldygos. Šis miestas Latvijos vakaruose, išsidėstęs abipus upės Ventos bene labiausiai žinomas dėl dviejų dalykų: plačiausio krioklio visoje Europoje (taip, taip, toks dalykas yra būtent Latvijoje) bei skambaus palyginimo, jog Kuldyga yra Latvijos “Venecija”.

Mus tas labiausiai ir intrigavo. Taigi pirmasis objektas Kuldygoje – krioklys “Ventas rumba”, kurio ilgis daugiau nei 240 metrų, tikrai daro savotišką įspūdį. Gali nusileisti iki pat jo, ar net, jeigu yra noras, perbristi nuo vieno galo iki kito. Šalia ant kalno įsikūrusiose kavinukėse gali grožėtis kriokliu iš aukštai ir mėgautis romantika, kuri tiesiog tvyro ore. Tiesa, įdomu ir šiek tiek gadina romantiką faktas, kad krioklys yra ne natūralus gamtos darinys, o žmogaus kūrinys. Na, o kas dėl Venecijos, išties galiu tik patvirtinti, jog 15 a. susiformavęs senamiestis žavi viduramžiška aura ir palikimu: seni pastatai, jaukūs nameliai, akmenimis grįstos gatvės, o kur dar gatvės-upės, kurių tikrai apstu už kiekvieno kampo ir kurios smagiai įsilieja į bendrą vaizdą.

Tobula pirmos dienos pabaiga ir tiesiog vakaro vinis buvo nakvynė Varvės miestelyje, prie pat Ventos upės. Norėjome kažko neįprasto, toliau nuo masių ir žmonių, su unikalia patirtimi… Viską ir dar daugiau gavome Varves Pirtina namelyje, apie kurį tiesiog privalėjau parašyti atskirą straipsnį. Skatinu paskaityti ir būtinai čia apsistoti:

2. Nors pirmoji diena buvo gan intensyvi, po tokio gero poilsio Varves Pirtinoje, antrąją dieną kėlėmės vėlgi anksti ir laiką iki pietų paskyrėmė Ventspilio miestui. Apie Ventspilį prirašyta tiek daug straipsnių, jog išsiplėsti nenoriu. Mano įspūdis toks, kad tai tikrai be galo jaukus miestelis, su daugybe skluptūrų, gėlynų, žymiųjų šarmingų “karvių”. Ir nors oras mūsų nelepino ir negalėjome pasidžiaugti saulės voniomis prie Baltijos jūros, didžiausia atrakcija mums buvo pasivaikščioti pusantro kilometro ilgio molu “Dienvidu mols”.

Dar viena rekomendacija, kuria privalau pasidalinti yra restoranas “Skroderkrogs”. Maisto ir kainos santykis tiesiog puikus. Patiekalai tikrai skanūs, porcijos didelės, restoranas turi puikius įvertinimus. Verta paminėti, jog be dešimt minučių 11, kuomet ir atsidaro restoranas, jau buvo susidariusi eilutė norinčių patekti vidun, o dešimt minučių po atidarymo laisvų staliukų nebebuvo. 🙂

Po Ventspilio keliavome į Kemerių nacionalinį parką. Šis parkas yra gan didelis ir jame žygio takų bei kitų atrakcijų yra tikrai nemažai. Visgi dauguma turistų domisi “Didžiuoju Kemerių raisto taku”. Jeigu esate žiūrėję nuotraukas iš Kemerių parko, didelė tikimybė, jog dauguma įspūdingiausių kadrų bus būtent iš šio tako, mat dėl unikalaus kraštovaizdžio jį itin mėgsta profesionalūs fotografai ir mėgėjai. Tam kad nepaklysti, kaip paklydome mes, patariu žemėlapyje vesti “Kemeri Swamps”, arba tiesiog šį adresą: Slampe parish, LV-3133, Latvia. Važiuojant iš Ventspilio į Rygą reikės pasukti į dešinę pusę ir pravažiuoti kapines. Pasiekus taką turėsite pasirinkimą eiti trumpesniu keliu – 1,4 km arba ilgesniu – 3,4 km. Jeigu tik galite, siūlau eiti ilgesniu maršrutu mat šio tako viduryje bus apžvalgos bokštas, nuo kurio tarsi nuo atviruko matysis visos pelkės. Na, o kalbant apie įspūdžius galiu tik paantrinti visiems keliautojams, kurie giria Didžiojo Kemerių raisto kraštovaizdį. Ilgi mediniai keliukai apsupti gilių pelkių tikrai daro įspūdį. Lietingas ir apniukęs oras mums pridėjo netgi mistiškumo ir paslaptingumo, tad tai tik įrodymas, jog čia verta lankytis bet kuriuo metų laiku.

Paskutinė stotelė antrąją dieną buvo Rygos miestas, kur praleidome visą vakarą.

3. Trečiają dieną leidome sau išsimiegoti ir prieš pietus patraukėme į kitą – “Gaujos nacionalinį parką”. Iškart galiu pasakyti, kad šis parkas yra milžiniškas: jo plotas daugiau nei 90 tūkstančių hektarų! Mes pripažinsiu iš anksto neįvertinome jo dydžio. Jeigu yra noro ir laiko, vien šiam parkui galima skirti tris pilnas dienas. Kadangi mes turėjome vos pusdienį, teko suktis greitai. Tad mano pirmasis patarimas būtų iš anksto pasižiūrėti, kokias vietas norite ir pagal galimybes spėjate aplankyti Gaujoje. Pateikiu jums tinklalapį, iš kurio mes pačios labai patogiai išsirinkome labiausiai patinkančias vietas ir tiesiog susižymėjome žemėlapyje: entergauja.com. Per pusdienį ganėtinai intensyviu tempu aplankėme septynis objektus, iš jų didžiausią įspūdį mums paliko šie: “Gutman’s Cave”, “Sietiņiezis Rock”, “Zvārtes rock” ir “Sarkanās Cliffs”. Tikrai patariu visiems čia apsilankyti.

Na o po intensyvaus pusdienio Gaujoje dar nuvykome iki “Vidžemės uolų” pakrantės (Veczemju klintis). Raudonsplavės smiltainio uolos, Baltijos jūra pašonėje, urvai, susiformavę pries 400 milijonų metų tikrai palieka įspūdį. Mums tai buvo bene laukiamiausia kelionės dalis, kuri galiu pasakyti tikrai nenuvylė. Beje, ne ką didesnį įspūdį palieka ir čia pat esantis kempingas, kur žmonės tiesiog ant skardžių, tiesiai į jūros horizontą pasistatę palapines, pasikabinę hamakus ir kepa skanią vakarienę gamtoje, vakaroja… Taip ir norėjosi čia pasilikti, visgi mūsų nakvynės vieta buvo pusvalandis nuo Vidžemės, tiesa kaip vėliau pasirodė ne ką prastesnė.

Paskutinę nakvynę Latvijoje kaip ir pirmą rinkomės gan išrankiai, norėjome, kad ji būtų išskirtinė. Todėl po ieškojimų atradome dar vieną perliuką mažame miestelyje Saulkrasti. Neskaitant to fakto, kad tai buvo viena jaukiausių patirčių, kiek tik esu apsilankiusi, ši vieta dar yra ir socialiai atsakinga, mat namas pastatytas konteinerio principu, perdirbant kuo daugiau medžiagų. Kadangi atsakingas turizmas yra viena iš pagrindinių mano tinklaraščio temų, vėlgi tiesiog privalėjau apie šią vietą aprašyti plačiau:

4. Galiausiai paskutinę kelionės dieną prieš vykstant namo dar norėjome pasimėgauti jūra, tačiau oras to padaryti vėlgi nelabai leido. Todėl pasivaikščiojome po Saulkrastų miestelį, kuris išsidriekęs 15 km palei Baltijos jūros pakrantę bei yra turistų gan mėgiamas, tačiau ne toks populiarus ir pergrūstas kaip Ventspilis. Galiu pasakyti, kad kas ieško ramybės, čia būtent ta vieta, kur gali pabėgti nuo žmonių masės – turistų ne tiek ir daug (dauguma beje lietuviai), pliaže žmonių nėra… Nežinau ar dėl to, kad buvo lietingas pirmadienis, bet netgi rasti dirbančią kavinę prie jūros mums nepavyko. Tad pasigrožėję gamta ir Baltąją kopa (lankytinas objektas čia), patraukėme link Lietuvos.

Tiesa, kad kelias neprailgtų užsukome į Baltijos Versaliu vadinamus “Rundalės rūmus”. Šie barokinio stiliaus 18 amžiuje pastatyti rūmai yra tikrai verti dėmesio. Jau vien pasivaikščiojimas įspūdingo dydžio sode su rožynais užtruks apie valandą, o kur dar patys rūmai su prabanga tviskančiais 138 kambariais. Tiesa, jeigu norisi pasivaikščioti tik po sodą, ar tik po rūmus, tam yra atskiri bilietai, tad tikrai nebūtina lankyti visko, jeigu nėra noro.

Tik dėl to, kad kelias neprailgtų jau Lietuvoje kaip ir pirmąją dieną užsukume į lankytiną objektą – “Kirkilų apžvalgos bokštą”. Na o toliau laukė ilgas kelias namo. Pasiekę sostinę dar turėjome visą vakarą aptarti įspūdžius ir atsigauti po intensyvios kelionės.

Tokia ta ilgojo savaitgalio išvyka į Latviją. Taigi tik dar kartą noriu akcentuoti – kaip matote Latvijoje yra ką pamatyti. Čia gali pasigrožėti ne tik įstabiais gamtos vaizdais, bet ir paragauti vietinės virtuvės, pasigėrėti kultūra, ar netgi išsirinkti socialiai atsakingą apgyvendinimą, kuris tik pridės įspūdžių prie visos kelionės. Kaip visuomet reikia tik šiek tiek jėgų ir laiko planavimui, o visa kita liks tik mėgautis.

Jei patiko, pasidalink!

Leave a Reply

Your email address will not be published.