Ne paslaptis, jog pastaruoju metu ypač daug turistų iš Lietuvos keliauja į Ukrainą, o konkrečiau Kijevą ar Lvovą. Vieni keliauja ten dėl to, jog nori pigiai „pasitūsinti“, kiti nori pajusti sovietinę dvasią, treti nori aplankyti Černobylį ir taip toliau. Aš lankiausi Kijeve pirmą kartą šių metų vasario mėnesį, tad galiu pasidalinti savo gan šviežia patirtimi, kas gi man įstrigo labiausiai. Pateiksiu top 3 priežastis, kodėl mano manymu turėtum aplankyti Kijevą.
1.Pirmoji priežastis tai neapsakomai gerai išvystyta barų kultūra, kuri yra tikra atrakcija turistams. Šį punktą rašau pirmu numeriu ne tik dėl to, kad kaip ir dauguma jaunų žmonių mėgstu vakarėlius ir festivalius, bet ir dėl to, jog tai tikrai yra žiauriai gera atrakcija, patiksianti kiekvienam! Apie ką gi aš kalbu? Ogi apie tai, jog artėjant vakarui Kijeve, planuojant ką veiksim ir „Googlinant” geriausius barus pastebėjom, kad beveik visų geriausiai įvertintų barų turi ieškoti tarsi per orientacines… ir čia aš visiškai tiesiogine to žodžio prasme. Leiskit paaiškinsiu. Kijeve barų kultūra yra tarsi atrakcija turistams: susirandate norimą barą internete pagal tematiką (nuo klasikinės tematikos iki raganų ar sadomazochistinių barų, įvairovė itin didelė…) ir tuomet skaitote kelias pastraipas kaipgi ten patekti. Greičiausiai perskaitysite ne tik adresą, tačiau įvairiausius „tips and tricks“, keisčiausias nuorodas ir ženklus kaip rasti barą. Na ir žinoma galiausiai slaptažodis, kurį turėsite pasakyti apsauginiui, norint patekti į barą. Skamba įdomiai? Patikėkit manim taip ir yra. Kijeve du vakarus iš eilės po intensyvių ekskursijų dieną, darydavom dar intensyvesnes ekskursijas vakarais per barus, nes tai buvo itin smagu. Ieškoti tinkamo adreso siauruose skersgatviuose, vidiniuose kiemuose, teatro salėse, rūsiuose, ieškoti užslapstintų durų, kurios atrodo tarsi plyna siena, lenkti svirtis vietoj durų skambučių, stengtis įsiminti įvairiausio plauko slaptažodžius… tai taip smagu!
Bent jau mes baruose neužsibūdavom, išsirikdavom tris-keturis barus, kuriuos norim aplankyti, išsisaugodavom nuorodas bei slaptažodžius ir lankydavom vieną po kito, nes įdomiausia dalis būdavo ieškoti ir rasti norimą barą. Tiesa kokteiliai tikrai neprasti, vėlgi įvairiausių tematikų, skonių ir pagaminti tikrai profesionaliai. Brangiausias kokteilis už kurį sumokėjom 15 EUR, tačiau kurį mums gamino beveik 20 minučių atrodė kaip meno kūrinys. Žinoma yra ir paprastų klasikinių, lengvai randamų barų, tačiau nepatingėkit pasidomėti šiais tematiniais ir „slaptais“ barais, jų yra be galo daug! Ir tai tikra atrakcija. Noriu tik paminėti, jog neverta lyginti „fancy“ barų Lietuvoje ar kitose sostinėse, kurių yra vos vienas kitas, tačiau „face control“ toks griežtas, kad arba turi būti žinoma persona, arba pasistengti, jog tave įleistų. Kijeve – nieko panašaus. Taip, teks pasistengti rasti garsiausius barus (tiesą pasakius vieno mes nesugebėjom rasti), tačiau viskas yra labai „fun“, linksmoje formoje ir net nebus kalbos, kad apsauginis nemandagiai užtrenks duris prieš nosį (na nebent baras bus jau sausakimšas).
2.Antroji priežastis tai sovietinis palikimas ir kultūra. Aš labai nuoširdžiai abejoju ar vyresnėm kartom būtų smagu vykti į Ukrainą ir prisiminti sovietinius laikus, kuriuos toks jausmas gali užuosti ore. Man ir mano draugei kaip jaunoms merginoms ir gimusioms jau nepriklausomoj Lietuvoj tai buvo egzotika. Tačiau sovietinis palikimas ir mentalitetas kaip minėjau tvyro ore. Pradedant žmonėmis, kurie tikrai matosi gyvena skurdžiai, atrodo niūroki ir tylūs, niekur nėra iškeliavę bei dėl turisto ir kelių papildomų eurų aptarnaus tave kaip aukščiausios klasės viešbutyje. Taip pat dauguma vietinių nekalba angliškai, tad suprasti rusų kalbos pagrindus ar bent jau kirilicą (kad susigaudyti bent jau kurioje gatvėje esate) tikrai patartina. Baigiant architektūra… kokių tik mes dalykų nematėme. Dešimtys cerkvių paauksuotais kupolais, įstabios statulos keliančios šiurpą kaip Motinos Tėvynės statula (daugiau nei 100 m, sverianti 650 tonų statula, kuri aukštesnė ir už laisvės statulą Niujorke, ir už Kristaus Atpirkėjo statulą Rio de Žaneire).
Apskritai visi pastatai šaukte šaukia apie pompastiką ir neapsakomą dydį. Nepamenu kur, na nebent Niujorke, mačiau tokio masyvumo pastatus, jie tarsi didžiuliai kruziniai laivai! Ir kur dar spalvų, stilių nesuderinamumas ir darnos nebuvimas, atrodo, jog vienas prie kito jie sulypdyti vien dėl noro perteikti galią, bet neatsižvelgiant į bendrą stilių ir vaizdą. Na ir žinoma Kijeve galima rasti įdomiausių muziejų tokių kaip tualeto muziejus (tegul pavadinimas jūsų neklaidina – muziejus tikrai labai įdomus) ar miniatūrų muziejus (šis muziejus išvis yra „mind blown”, niekada nesu mačiusi nieko panašaus), o kur dar kitos lankytinos vietos tokios kaip giliausias metro pasaulyje. Asenalna metro stotelė yra ilgiausia pasaulyje ir yra net 105,5m po žeme! Taigi ši metro stotis yra netgi gilesnė už rekordininkę laisvės statulą, pabandykit įsivaizduoti… į apačią vėlgi parūdijusiu eskalatoriumi leidomės tikrai virš 5 min, labai labai šiurpus jausmas ir norisi greičiau iš ten išlysti į dienos šviesą!
3.Trečioji priežastis, kad ir kaip bebūtų apmaudu taip sakyti, bet galiu tik pritarti tiems, kas važiuoja į Kijevą būtent dėl to – ten tikrai yra labai pigu. Aš juokaudama sakau, kad Kijevas yra turbūt viena iš nedaugelio vietų, kur vidutinis lietuvis gali sau leisti viską, ar labai daug ką. Pradedant tuo, jog 40-50min kelio nuo oro uosto iki centro jums nekainuos 10 EUR, baigiant tuo, jog galėsite užsirezervuoti neįtikėtinai gražius apartamentus miesto centre už juokingai žemą kainą, pasijusite kaip tikras karalius. Maistas bei gėrimai taip pat nėra brangūs ir realiai galite leisti sau paišlaidauti, valgyti ir gerti kiek tik norit (tik neapsigaukit, visgi reikia pasidomėti, kur einate pietauti, nes yra ir itin komercinių vietų, kurios stengsis nugręžti naivius turistus). O kur dar juokingai mažos bilietų kainos į lankytinus objektus, muziejus. Po pirmų lankytinų objektų, nustojom versti grivinas į eurus, nes tai būdavo euro centai ar netgi euro cento dešimtadaliai. Kijeve viešėjome tris dienas, tačiau visas dienas nesivarginome ir esant poreikiui tiesiog važinėjome Uber‘iu, mat tai irgi palyginus buvo juokingai pigi paslauga. Tiesa, kai pirmą kartą išvydom savo Uber mašiną, nesupratau ar tai pokštas, ar realybė… Beveik visos mašinos yra tikrai labai labai senos, tad nusiteikite važiuoti barškančia senovine lada, ar su kalbiu, tikru sovietinio mentaliteto, besikeikiančiu ukrainiečiu vairuotoju (na bet sutikit tai irgi yra savotiška atrakcija).
Tai toks tas Kijevas. Aš vėlgi juokaudama sakiau, kad Ukraina ir ukrainiečiai yra maksimalistai ir linkę į ekstremumus. Jeigu pastatai ar statulos tai patys aukščiausi, jeigu kokteiliai tai patys stipriausi, jeigu turistų aptarnavimas tai tik pats geriausias, o porcijos restoranuose pačios didžiausios. O kur dar dideli kontrastai: prabanga bei skurdas, pompastika ir visiška nedarna vienoje gatvėje. Prieš išskrendant į Lietuvą, drąsiai tvirtinom, jog būtų smagu dar kada grįžti į Kijevą. Kai išseks fantazija, ką veikti savaitgalį, kad ir nuvykti į Kijevą. Juolab, kad skrydžiai iš Lietuvos vos valandėlė, o išlaidos ypač susiplanavus iš anksto bus tikrai ne ką didesnės nei įmantriau savaitgaliaujant Lietuvoj. Galiausiai įspūdžių kaip jau turbūt supratot parsivešit su kaupu.