Kapadokija – TOP lankytinos vietos ir patirtys stebuklų krašte

Rašydama apie Kapadokiją dabar, ją prisimenu kaip tolimą gerą sapną. Arba fantastinį filmą: kur keistos formos dantytos uolos, tose uolose maži langeliai ir durys sako apie tai, jog šiam pasakų mieste kažkas gyvena. Ir besileidžianti saulė, kuri tą keistą miestą nudažo ryškia oranžine spalva. Tai, kas lankantis Kapadokijoj, atrodė neįprasta, bet realu, dabar atrodo kaip susapnuotas miestas. Tokia ta Kapadokija stebuklinga. 🙂

Šiame straipsnyje pasidalinsiu TOP 3 vietomis, kurios labiausiai patiko Kapadokijoje, bei TOP 5 labiausiai įstrigusiomis patirtimis.

Pirmiausia TOP 3 lankytinos vietos:

1. Zelve Open Air Museum – vienas iš muziejų po atviru dangumi, esančių Kapadokijoje. Šiame muziejuje galite vaikščioti po senovės miestą, kuris kaip ir dauguma pastatų Kapadokijoj, tiesiog įkaltas į uolas. Būtent čia galite pasigrožėti 9 amžiaus Bizantijos laikų vienuolynu. Įdomu tai, jog 20 amžiuje čia vis dar klestėjo didelis miestas, kurį gyventojai turėjo apleisti dėl erozijos ir krentančių uolų grėsmės. Vaikščioti po šį muziejų-miestą buvo neapsakoma patirtis. Kiekvienas namas-uola stebino kaip anksčiau žmonės ten gyvendavo. Įėjus į uolų vidų galima atrasti ir įvairiausių paslapčių, kaip pavyzdžiui freskos ir piešiniai. Taip pat įvairiausio palikimo, atskleidžiančio gyventojų buitį, galima pamatyti netgi senovės vyno daryklas. Tai tikrai unikali, paslaptinga ir įsimenanti patirtis, skatinanti įsivaizduoti to laikmečio gyvenimą.

2. Inhlara Valley – šis slėnis yra kiek toliau, apie 80 km. nuo Kapadokijos širdies – Goremės miesto. Slėnis driekiasi 100 metrų gylyje, apsuptas stačių uolų ir šlaitų. Jis ypatingas tuo, jog čia žymiai daugiau žalumos nei kur kitur Kapadokijoje. Per visą slėnį teka upė, kas prideda dar daugiau žavesio ir gyvybės. Mes lankėmės slėnyje balandžio viduryje, todėl medžiai ir krūmai dar nebuvo sužydėję. Įtariu, jog gegužės mėnesį, kuomet viskas sužaliavę, slėnis dar įspūdingesnis ir tikrai žavi visus gamtos mylėtojus. Kaip ir visuose slėniuose Kapadokijoj, taip ir čia galima atrasti slaptų gyvenviečių ir šventyklų su piešiniais, freskomis ir kitu senovės palikimu.

3. Love Valley – Meilės slėnis driekiasi tarp Uchisar ir Goremės miestų. Tai reiškia, kad pradėdami kelionę nuo Goremės, perėję slėnį atsidursite prie Uchisar. Ir atvirkščiai: pradėję žygį nuo Uchisar, pabaigsite jį šalia Goremės. Jūsų pasirinkimas, iš kurios pusės pradėti žygį, bet kokiu atveju vaizdai ir įspūdžiai bus garantuoti. Tai dar vienas natūraliai per tūkstantmečius susiformavęs gamtos stebuklas. Aukštos ir smailios uolos primena ne ką kitą, o… vyro genitalijas. Štai iš ko ir kilo slėnio pavadinimas. 🙂 Jeigu nesinori žygiuoti pačiu slėniu, galima juo grožėtis iš viršaus, tam specialiai įrengtose apžvalgos aikštelėse. Įprastai slėniu eiti turėtų būti gan nesudėtinga. Mūsų atveju žygiavome vos nutirpus sniegui, tad slidžiais šlaitais ir lėtu, atsargiu ėjimu, slėnį įveikėm per 3-4 valandas. Visgi slėnis yra trečioje mano sąrašo vietoje, nes jis praktiškai nėra sužymėtas ženklais. Mes gan privargom, kol radom išėjimą iš slėnio ir kelis kartus manėme, kad paklydom, tad navigacija ar žemėlapis gali praversti.

Štai toks mano mėgiamiausių lankytinų vietų Kapadokijoje trejetukas. Noriu tik paminėti, jog mums keliaujant Kapadokijoj, dėl esančios pandemijos visose lankytinose vietose žmonių beveik nebuvo. Tad slėniais ir muziejais mėgavomės VIENOS. Tai yra unikali patirtis prie kelionės pridėjusi itin daug. Labai gali būti, jog esant žmonių minioms, sąrašo trejetukas pasikeistų.

Na, o dabar TOP 5 labiausiai įstrigusios patirtys Kapadokijoj. Ne veltui taip gražiai straipsnio pradžioje atsiliepiau apie Kapadokiją. Būna kelionių, kuriose į atmintį įstringa ne pamatytos vietos, bet patirti įspūdžiai. Būtent čia, šioj pasakų karalystėj, mums nutiko kaip niekada daug magiškų įvykių. 🙂

1. Pirmoje vietoje vienareikšmiškai skridimas oro balionu Kapadokijoje. Pripažinsiu, jog skristi balionu aš labai bijojau ir netgi nenorėjau. Visgi užsimerkiau prieš visas baimes ir tiesiog ryžausi avantiūrai, kaip man tuomet atrodė. Galiu pasakyti, jog tik pradėjus kilti balionu, iškart atėjo euforijos ir nuostabos jausmas, kurio labai ilgai nejaučiau. Būtent tas pojūtis, kai kažkas kelia tokį didelį įspūdį, kad net užgniaužia kvapą, buvo taip išsiilgtas karantino metu, kad kylant oro balionu jį pajaučiau visu stiprumu. Tai buvo nuostabi ir unikali patirtis. Ne paslaptis, jog oro balionai yra Kapadokijos vizitinė kortelė. Ir ne veltui – aš tikrai niekur daugiau nesu girdėjusi apie galimybę skristi oro balionu būtent tokiame kraštovaizdyje: kai skrendi tarp dantytų ir įvairiaspalvių Kapadokijos kalvų. Tiesa, mums ganėtinai pasisekė, nes matėme dar unikalesnį vaizdą – Kapadokiją žieminiame peizaže. Tai žodžiais sunkiai nupasakojamas ir apibūdinamas potyris. Kadangi skridome labai anksti ryte, jau po pietų pačios sakėme: “regis tą skrydį oro balionu tik sapnavom”. Ir iš tikrųjų, net dabar tai atrodo per daug stebuklinga, kad būtų įvykę realybėj. 🙂

Vienas patarimas, kas liečia oro balionus. Stenkitės šios atrakcijos neatidėlioti ir skristi jau pirmąjį savo rytą Kapadokijoje. Sniegui nutirpus, mes norėjome pakartoti skrydį oro balionu jau su “vasariniu” kraštovaizdžiu, bet visas likusias tris mūsų viešnagės dienas balionai neskrido dėl per didelio vėjo. Tad neatidėliokite, jeigu skrydis būtų atšauktas, galbūt turėsite galimybę skristi per jūsų likusias dienas.

2. Tikiu, kad antras punktas gali pasirodyti per daug subjektyvus, tačiau man viena didžiausių atrakcijų Kapadokijoj buvo žiesti puodus. Būtent žiedyba Kapadokijoje yra nacionalinė vertybė. Tikrai matysite ne vieną parduotuvėlę, kur galėsite įsigyti molinių rankų darbo indų ir ne tik. Patariu išbandyti žiedybą pačiam. Avanos mieste, esančiame 8 km. nuo Goremės, veikia visas žiedybos fabrikėlis. Tačiau išbandyti save galite ir Goremės mieste pas vietinius auksarankius. Mano meniškai sielai ši atrakcija buvo nuostabus išbandymas. Džiaugiausi kaip mažas vaikas visu procesu ir rezultatu. Jeigu lankysitės Kapadokijoj, nepraleiskite šios progos.

3. Šis potyris taip pat buvo vienas įsimintiniausių ir magiškiausių, kokius tik kada nors turėjau. Vieną vakarą mūsų planams šiek tiek pagriuvus, sprendėme, ką gi nuveikti. Sprendimas buvo pasigrožėti saulėlydžiu nuo vienos apžvalgos aikštelės, esančios ant Goremės miesto kalvos. Toje aikštelėje jau buvom lankęsi dieną, tad didelių įspūdžių nesitikėjom. Pasirodo, sprendimas buvo labai geras. Patyrėm magijją, kurios nesitikėjom ne tik dėl įstabaus saulėlydžio, bet labiausiai dėl tradicinio kvietimo maldai, kuris prasidėjo būtent saulei leidžiantis. Nenoriu daugiau nieko sakyti, noriu, kad patys pasižiūrėtumėte šį vaizdą, kurį žiūrint man dar dabar kūnu bėga šiurpuliukai.

4. Ketvirtasis patyrimas vėlgi labai unikalus. Viešnagės Kapadokijoje metu mums pavyko susipažinti su vietiniais turkais – mūsų Airbnb šeimininkais. Pradžioje kiek nedrąsiai ir dalykiškai susipažinę, vos po keturių dienų tapome draugais. Vien tik dėl to paskutinį vakarą Kapadokijoje apturėjome turkišką vakarėlį. Su turkiška muzika ir dainomis, turkiško ir lietuviško kaljano (pačių atsivežto ir užtaisyto 🙂 ) rūkymu ir pašnekesiais apie kultūras bei tradicijas terasoje su naktiniu Kapadokijos vaizdu. Šiuo punktu noriu jus, keliautojus, paskatinti būti atvirais. Susipažinti su vietinėmis kultūromis ir žmonėmis geriausiai galite tik susiradę vietinių draugų. Garantuoju, kad tokiu atveju patirsite neišdildomus įspūdžius.

5. Na ir galiausiai penktasis potyris yra hipotetinis ir kol kas ne realus, o tik vaizduotės vaisius. Visgi negaliu juo nepasidalinti. Būtent mūsų minėti draugai pasakojo, jog vasaros metu jų laisvalaikio praleidimo būdas yra leisti vakarus slėniuose. Su laužo šviesa, turkiška gyva muzika, po žvagždėtu Kapadokijos dangumi. Taip ir įsivaizduoju, koks jausmas turėtų būti sudalyvauti tokiame “vakarėlyje” gamtos apsupty, patirti Kapadokijos magiją naktį. Ši idėja pasirodė tokia viliojanti, jog pažadėjome sugrįžti šiltuoju metų laiku ir leistis į tokį nuotykį. O kol kas tai liko tik mūsų vaizduotėje. 🙂

Štai tokie tie prisiminimai ir potyriai. Kaip ir žadėjau jie tikrai stebuklingi – tokia jau ta Kapadokija. Pabaigai noriu pasidalinti citata, kuri savotiškai apibendrina visus patirtus įspūdžius ir kuri tapo dar vienu kelionės prisiminimu. Ja atsisveikinant pasidalino mūsų draugas turkas Erol: “I don’t belong to any religion – my religion is love, and every heart is my temple” (liet.: Nepriklausau jokiai religijai – mano religija tai meilė, o kiekviena širdis tai mano šventykla).

I don’t belong to any religion – my religion is love, and every heart is my temple.

Išsamų kelionės planą Turkijoje, įskaitant Kapadokiją, galite rasti Patreon puslapyje: https://www.patreon.com/mstorieslt. Kviečiu užmesti akį kaip šis atrodo:

Šiame straipsnyje panaudotos Aušros Gervelytės nuotraukos.

Jei patiko, pasidalink!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *