Artėjant vasarai ir naujam Work and Travel USA sezonui, kuomet nuotykių ištroškę studentai pagaliau pasiryžę pirmą kartą vyks į Ameriką (tokia buvau ir aš 2017 metų vasarą), nusprendžiau pasidalinti savo kelionės planu JAV. Straipsnis patiks ir tiems, kurie jau tapo priklausomi nuo JAV ir ten vyksta antrą trečią ar ketvirtą kartą bei ieško naujų potyrių ir dar neatrastų kampelių.
Nepaisant to, jog jau vien dirbdamos mažame kaimelyje Island Park laisvadieniais sugebėjome ir net po kelis kartus aplankyti tokias vietoves kaip Yellowstone ir Grand Tetons nacionalinus parkus, Virginia Ghost Town ar Mesa Falls, smagiausia ir įspūdingiausia dalis visgi buvo keliavimas po vasaros darbo sezono. Norėjom pamatyti daug. Ir sakydama daug turiu omeny LABAI DAUG. Pamenu rodydavau mūsų kelionės planą kolegoms amerikiečiams, o jie sukinėdavo pirštą prie smilkinio ir negalėjo patikėti, kad tam ryžtamės. Iki dabar pasakoju kelionės įspūdžius draugams, artimiesiems ir kolegoms ir vis girdžiu nuostabą: KAIP? Kaip per nepilnas tris savaites jūs sugebėjot pamatyti tiek daug….
Atsakymas paprastas: geri planavimo įgūdžiai bei didelis pasiryžimas.
Jums pasisekė, nes pirmo įgūdžio šiuo atveju neprireiks. Esu perfekcionistė, detalių narstytoja, kuri apgalvoja kiekvieną galimą scenarijų, tad pateikiu jums „iki kaulų smegenų” išnarstytą mūsų kelionės planą, kurį pradėjau planuoti vos tik atvykusi į Ameriką (taip taip, kai dauguma pradeda planuoti kelionę prieš savaitę, pas mus didžioji dauguma bilietų buvo užbookinta liepos mėnesį).
Prireiks tik didelio didelio pasiryžimo – man iki po šiai dienai nesuprantama, iš kur pas mus buvo TIEK drąsos ir ryžto tokios apimties kelionei. Tačiau jeigu Tu taip pat nori pamatyti kaip tik galima daugiau per trumpą laiką, nebijai laikytis griežto ir intensyvaus tvarkaraščio bei nori parsivežti tiek įspūdžių, kiek žmonės neparsiveža po trijų mėnesių keliavimo – šis straipsnis kaip tik Tau. 🙂
P.S. Šis straipsnis nėra tiek apie įpūdžius ar nuotykius (kurių būtų neįmanoma apsakyti be 50 puslapių knygos), kiek apie planavimo galią bei kelionės dydį ir galimybes turint gerą planą pamatyti labai daug.
Taip atrodė pirmoji mūsų kelionės dalis (taip, tik pirmoji) – Vakarai: maždaug 32h kelio su mašina, trys laiko juostų pasikeitimai ir 2024 mylios arba 3257 km per 13 dienų.
Pradžios ir pabaigos taškai žinoma priklauso tik nuo jūsų ir nuo kur patogu pradėti keliauti, tačiau esmė nesikeičia: tai pačios įspūdingiausios vietos vakaruose, kurias privaloma ir kas svarbiausia įmanoma aplankyti visas per ganėtinai trumpą laiką, laikantis šio maršruto.
1 diena – Rugsėjo 1-oji. Sudeginom visiškai visą dieną mašinos pasiėmimui, apsipirkimui kelionei ir 4.5h kelionei iš Island Park (vietos kur dirbome) į Salt Lake City, kur aplankėme draugus amerikiečius bei skaniai prikimšome pilvus, puikiai išsimiegojom ir emociškai bei fiziškai pasiruošėm laukiančiai kelionei.
2 diena – 4.5h kelio iki Bryce Canyon, todėl keliamės anksti ir per pietus jau kopinėjam po kanjoną bei grožimės vaizdais. Planas intensyvus, todėl kiekvienam kanjonui užsibrėžiam ne daugiau 4 valandų. Antra stotelė yra Zion nacionalinis parkas. Laimei jis yra vos 1.5h kelio nuo Bryce, tad atvykę vakarop apie 18val. (temsta vėlai bei parkai dirba iki sutemų) turime dar keletą valandų grožėtis Zionu. Šiuos parkus patariu lankyti kartu per vieną dieną vien dėl atstumo, kuris juos skiria ir kuris tikrai yra įveikiamas netgi neskubant. Vienas pastebėjimas: šie parkai vienas nuo kito yra nutolę vos per gerą valandą, bet kraštovaizdis yra neįtikimai skirtingas. Atrodo, kad esi visiškai skirtinguose pasaulio kampeliuose. Beje tai ir yra dar viena priežastis, kuo Amerika taip žavi keliautojus.
Vėlai vakare pasiekiam nakvynės vietą – pirma diena tikro keliavimo, o jau kupina ispūdžių. Krentam miegoti šiek tiek išsekę, bet labai laimingos.
3 diena – 4h kelio iki Grand Canyon. Nors buvau girdėjusi, jog pietinė kanjono pusė yra dar įpūdingesnė, kadangi mums arčiau šiaurinė, važiuojame iki jos. Turint omeny Grand Canyon dydį nusprendėme, jog jam skirsim daugiau nei 4 valandas. Tačiau haikinimas stačiais keliais ir kopimas keturiomis ant didžiausių kalvų vardan įspūdingo kadro taip nuvargina, jog vakarėjant nusprendžiam, kad atsikandom pakankamai kanjono ir patraukiam link vietos, kur miegosim – Cliff Dwellers Lodge Arizonoje. Tai buvo pats geriausias sprendimas visoje kelionėje. Kadangi iki vietos nuo kanjono vos valanda, suprantam, jog turim visą laisvą vakarą ir galim pasidairyti po Arizonos apylinkes.
Tai buvo pati geriausia ir visiškai neplanuota dalis (labai geras įrodymas, jog kartais geriausi dalykai kaip tik įvyksta neplanuotai 🙂 ). Atradom ne tik Arizonos unikalumą ir išskirtinumą bei įvairias lankytinas vietas kaip Horseshoe bend, Marble Canyon, bet ir patyrėm žodžiais nenusakomą magiją tą vakarą (apie tai plačiau buvo verta parašyti atskirą straipsnį, kurį galite perskaityti čia:
http://mstories.lt/?p=6). Po dar vienos įspūdingos dienos krentam į lovas lyg negyvos.
4 diena – keliamės labai anksti, nes su pirmu turistų užėjimu 7 ryto lankome Antilopės kanjoną (laimė jis nuo mūsų nakvynės vietos vos valanda kelio). Po geros valandos ekskursijos keliaujame tiesiai į Las Vegasą apie 5 valandas. Las Vegase gyvenam tris dienas: vakarėliai, kazino, Magic Mike show, naktinis gyvenimas ir t.t. Viskas kaip priklauso Vegase. 🙂
4 – 7 dienos Vegase.
7 diena – Vegasą paliekam ne taip ir anksti, apie 11 valandą. Šios dienos tikslas Los Andželas pakeliui aplankant Mirties slėnį. Negaliu pasakyti, jog tai buvo klaida, tačiau tai buvo itin sunki kelionės dalis fiziškai. Nuo Vegaso iki Mirties slėnio apie 2 valandos kelio, tačiau gaila, jog ten galime pabūti vos valandą. Karštis nežmoniškas – 47 laipsniai pagal Celsijų, pučia vėjas, kuris viską tik apsunkina, atrodo, jog prie pat veido būtų prikištas plaukų džiovintuvas. Iš mašinos išlipti beveik neįmanoma, žodžiu esam tikram MIRTIES slėny. Na bet įspūdis vienetinis – galima pripažinti. Taigi pabūname vos valandą ir su taip ir neatsigavusiu AC važiuojame iki Los Andželo tokiais vingiuotais ir stačiais kalnais, kad kelionė tik dar labiau apsunksta… Šiaip ne taip pasiekiame Los Andželą. Įspūdžių užteko.
7 – 10 dienos Los Andžele aplankant Beverli Hilsą, Universal Studios, Santa Monica paplūdimį, Grifito Observatoriją ir t.t.
10 dienos tikslas yra pasiekti San Franciską, pakeliui užsukant į Sekvoją ir Yosemitte (tiesa nuo pat pradžių žinojom, kad tai bus labai sunki diena ir ganėtinai didelis iššūkis, nes vien važiuojant tiesiai ir niekur neužsukant miestus skiria 6val kelio). Laikau tai vieninteliu mūsų kelionės fail’u. Buvo kvaila tikėtis aplankyti šias abi vietas per vieną dieną ir pasiekti San Franciską. Sekvoją pasiekiam per 4 valandas, ten praleidžiam vos gerą pusvalandį, viską apsunkina vėlgi ganėtinai sudėtingas kelias. Nesakau, jog parkas nevertas dėmesio, bet antrą kartą nevykčiau. Medžiai tikrai įspūdingo dydžio, bet esant iš Lietuvos, kur 33% yra miško teritorija ir augus Dzūkijoj miškų apsupty, parkas wow efekto tikrai nepadaro. Irzlumo prideda ir tai, jog stabtelėjus pavalgyti suvokiam, jog užsivėlinom ir į Yosemitte parką nebespėjam. Tiesiog per beveik 4 valandas kelio pasiektumėm jį jau sutemus, o kur dar tiek pat laiko nuo Yosemittes iki San Francisko. Todėl šią dalį praleidžiam kaip ir buvo galima tikėtis ir per 4.5h pasiekiam San Franciską. Šioj vietoj siūlau arba pasirinkti vieną parką iš dviejų arba palikti papildomą dieną Yosemittes lankymui ir vykimui iki San Francisko.
11 – 13 dienos skirtos San Franciskui. Alkatrazo kalėjimas, Lombard street, China Town, Golden Gates Bridge, banglentės ir viskas kaip priklauso. 🙂 Tiesa vienas patarimas: kad ir ką suplanavot tą dieną, jei tik šviečia saulė, lėkit prie Golden Gate Bridge (na nebent tą diena turit nusipirkę bilietus į Alkatrazą). Tik vėliau išgirdom iš vietinių, jog San Franciskas garsėja permainingu oru, lietumi, rūku ir dažnai tiltas būna paskendęs rūke (kaip buvo ir mums), tad jei tik šviečia saulė, lėkit prie tilto.
13 dienos naktį skrendam į Rytus – Buffalo miestą ir pradedam antrą kelionės dalį.
Juk norėjom aprėpti viską. 🙂 Todėl skirtingai nei dauguma, keliaujam Vakaruose ir Rytuose. Rytuose ne taip intensyviai, tačiau per 5 dienas nuvažiuojam dar 12 valandų (tiesa 5 iš jų keliaujam naktį), 1043 km bei aplankom tris miestus.
Šioje dalyje neišsiplėsiu tik paminėsiu keletą detalių: jeigu nelankote vietų aplink, į Niagaros krioklius tiesą sakant geriau nevažiuoti. Mūsų atveju kriokliai buvo ne itin verti dėmesio. Ypatingai kuomet nuo jų turėjom 7.5 valandos gražaus kelio iki Vašingtono (bent tiek gerai, jog kelias buvo iš tikrųjų labai gražus ir mielas akiai). Taigi, jei kriokliai nepakeliui, tikrai siūlau negaišti laiko.
Vašingtone turim vieną dieną, bet viskam pamatyti pilnai užtenka. Aplankom visus monumentus bei lankytinas vietas ir dar spėjam suldalyvauti The Weekend koncerte (todėl tenka važiuoti iki New York’o naktį), bet miestas tikrai įspūdingas ir tikrai vertas dėmėsio. Manau jis kartais yra nuvertinamas neva nevertas aplankyti – visiškai netiesa. Būnant ten nekyla abejonių, kodėl visgi tai yra sostinė.
New York’e praleidžiam paskutines tris dienas. Neapsigaukit, miestas LABAI didelis ir netgi turint puikius planavimo įgūdžius likom pasiklydę bent tris kartus. Buvom priverstos keisti planą ne vieną kartą vien dėl nežmoniškų atstumų, tempų, eismo ir t.t.
18 dienos vakarą paliekam Ameriką nesuvokdamos, kad tikrai išskrendam, o keičiant lėktuvą Stokholme ir po truputį ateinant suvokimui, jau verkiam tiesiogine to žodžio prasme.
Ir tai tik 18 dienų, pabrėžiu tik 18 – nepilnos 3 savaitės, o ir jėgų tikrai užteko ir nuotaika visada lydėjo puiki.
All in all tai buvo viena didžiausių, o gal netgi didžiausia patirtis gyvenime, kuri ne tik paliko įspūdžius visam gyvenimui, bet ir daug daug išmokė. Ši kelionė buvo visos vasaros „vinis”. Nepaisant keletos trūkūmų, vien dėl skrupulingo suplanavimo artimieji ir draugai vis dar netiki kaip mes taip sugebėjom. O mums, praėjus beveik dvejiems metams, ir pačiom „galva neišneša“ – tai kaip mes sugebėjom? Kaip taip pasiryžom? Noras, noras, labai didelis noras ir interesų sutapimas (juk ne bet kas ryžtųsi tokiai kelionei) nugalėjo. Ne veltui sakoma, kai labai nori – viskas įmanoma.
Pabaigai patarimas: žinau, jog didelis planavimas ir intensyvus tvarkaraštis gali išvarginti, bet patikėkit manim „random ir atsipūtusiam” keliavimui reikia daug daugiau laiko, o esant jo limitui ir norint pamatyti kuo daugiau, planavimas yra būtinas. Taigi nemeskit kelio dėl takelio, laikykitės plano ir tvarkaraščio tokio tipo kelionėje. Na bet, jei atsitinka kažkas neplanuoto (o tai bus tikrai neišvengiamai), tikrai nepanikuokit, nes juk visada yra planas B ir C. 🙂
P.S. Čia tikrai nesudėjau visų detalių: apgyvendinimo, biudžeto, lankytinų vietų ir t.t. Tačiau, jeigu jums įdomu, drąsiai klauskit ir rašykit man. Turiu išsisaugojusi visas detales ir visas kainas. Su mielu noru padėsiu. 🙂
