Šioks toks lyrinis nukrypimas nuo Lietuvos kelionių. Tikiuosi dar neatsibodau su straipsniais apie Ameriką (nors jų viso labo buvo tik du), tačiau Ameriką vis dar atsimenu kiekvieną dieną su geriausiom emocijom. Taip pat pagalvojau, jog negaliu nepasidalinti dar keletu vietų, kurias sugebėjome aplankyti dirbdamos. Kaip ir praeituose straipsniuose apie Ameriką taip ir šiame rašau iš savo perspektyvos, kuomet vykome dirbti ir keliauti su Work and Travel progama, tad straipsnis ypač aktualus WT dalyviams, tačiau tikiu tiek pat bus aktualus ir įdomus keliautojams, kurie ieško įdomių ir neatrastų vietų Amerikoje.
Taigi, kas skaitė mano ankstesnį straipsnį apie Ameriką, kur buvo aprašytas visas mūsų keliavimo planas, žino, kad visuomet akcentavau , jog viskas yra įmanoma. Tai galioja ir šiai situacijai – keliaukite ir dirbdami. Rimtai. Daug kas skundėsi, jog taip sunkiai dirbo, per kelis darbus, jog net nesugebėjo/neturėjo galimybės keliauti. Mes taip pat dirbome dvejose skirtingose įmonėse, vienoje iš jų dirbome per kelis darbus, tad tvarkaraštis buvo itin įtemptas. Kartais dirbdavom be išeiginių ir turėdavom laisvus tik vakarus, kartais taikydavomės prie viena kitos tvarkaraščio ir tarkim tam, kad grįžti, kol vienai iš mūsų prasideda darbas, prisiversdavom atsikelti labai labai anksti ryte, o kartais ištaikydavom dienas kuomet būdavom laisvos abi su drauge. Idėja ta pati – mūsų noras pamatyti Ameriką ir patirti viską, ką tik įmanoma, buvo didesnis už norą tiesiog drybsoti lovoje per laisvas valandas (mūsų nesustabdė netgi ir tai, jog darbdavys paskolino savo truck‘ą tik su sąlyga, kuomet viena iš mūsų išsilaikė amerikietiškas vairavimo teises).
Vėlgi kuomet pasakojau draugams, kiek vietų sugebėjome aplankyti per tuos tris mėnesius dirbdamos, draugai ir pažįstami baltai pavydėjo ir sakė „ech, gal reikėjo ir mums ne pliaže gulėti, o keliauti daugiau“. Na žinoma kiekvienam pagal poreikį. Laimė mūsų su drauge prioritetai sutapo ir jau prieš tikrąją kelionę jautėmės, jog esame tiek daug aplankę ir pamatę, jog kad ir kas nutiks kelionėje, bet jau dabar esame labai laimingos tuo, ką pamatėme.
Tikiuosi sugebėjau įkvėpti jus keliavimui ir nuotykių ieškojimui, netgi ir sunkiai dirbant. Nepatingėkit, kad ir kaip norėsis geriau pagulėti lovoj po sunkios dienos, patirti įspūdžiai ir pamatytos vietos suteiks tiek daug įkvėpimo ir motyvacijos kaip niekas kitas ! Na ir žinoma šio straipsnio tikslas yra ne tik įkvėpti, bet galbūt pasufleruoti dar keletą vietų keliavimui po Ameriką. Jos visos yra išsidriekę šiaurės vakaruose, Idaho, Montanos ir Vajomingo valstijose, tad jeigu būsite toje pusėje, būtinai apsvarstykite žemiau aprašytas vietas. Šiame straipsnyje aprašysiu Island Park miestelį, kur mes dirbome ir gyvenome bei kitas keturias vietas, kurios man įsiminė labiausiai ir kurias rekomenduočiau aplankyti, jeigu turėsite tokią galimybę.
Taigi Island Park tai mažytis miestelis/kaimelis Idaho valstijos pakraštyje, kuriame gyvena vos apie 200 žmonių. Kad labiau įsivaizduotumėt situaciją paminėsiu, kad miestelyje realiai buvo vos dvi įmonės – lodge‘ai, kuriuose mes ir dirbome. Vienintelė didesnė parduotuvė, kur važiuodavom apsipirkti vieną kart per savaitę, buvo už 43km, tad turėdavom prašyti manager‘ių ar kolegų, kad nuvežtų mus nusipirkti maisto. Pačiame miestelyje buvo kirpykla, degalinė, kaip minėjau du lodge‘ai, kurie sezono laikotarpiu būdavo pilnut pilnutėliai, mat lokacija yra puiki keliautojams, kurie traukia tarkim į Yelloswstone, na ir vietinių gyventojų bei darbuotojų namukai. O daugiau aplink yra tik gamta gamta gamta, pievos , miškai, kriokliai ir upės.
Žodžiu gyvenom „vidury niekur“, tačiau nereikėtų to nuvertinti, nors iš pirmo žvilgsnio skamba nekaip.
Kas liečia gamtą būtent Island Park yra žvejų rojus, mat vieta garsėja taip vadinama „fly-fishing“ bei vaivorykštiniais upėtakiais, kurie yra tiesiog nežmoniško grožio ir dydžio. Taigi publika aplinkui irgi atitinkama, daugiausia augaloti žvejai. 🙂 Būtent TroutHunter viešbutis, kuriame mes ir dirbome, yra žinomas netgi pasauliniu mastu, nes žvejyba čia yra tiesiog dievinama. Mes ir pačios išbandėm „fly-fishing“ – savotiška atrakcija netgi ir nemėgstant žvejoti, nes daugiausia ką darai tai plūduriuoji upe, deginiesi prieš saulutę, dairaisi į krioklius bei vieną po kitos trauki vaivorykščių spalvų žuvis, kurias beje privaloma paleisti atgal į upę.
Dar apie gamtą. Tokiame pasaulio užkampyje yra visokio plauko žvėrių plėšrūnų, tad būti užpultam grizlio čia didesnė rizika nei būti užpultam žmogaus. Tiesiog tokiam nykštukiniam miestely visi vieni kitus pažįsta, o štai „bear spray“ yra tiesiog neatsiejama nuo kasdienybės savisaugos priemonė, mat ir pačios turėjom galimybę savo akimis išvysti lokius bei tiesiog milžiniškus briedžius. Gražu, kol matai juos toli ar iš vidaus, bet sutikti tokį padarą stovyklaujant yra didelė tikimybė ir rizika.
Kodėl visa tai pasakoju? Jeigu vykstate į panašų miestelį, tikrai neverta nusiminti. Aš maniau, kad žinau, kur važiuoju, bet neslėpsiu atvykusi vis tiek patyriau kultūrinį šoką. Visko buvo: ir ašarų, ir nusivylimo, bet galų gale turiu pasakyti tai buvo viena iš geriausių vasarų vien dėl to, kad iš esamos situacijos išspaudėm viską, ką tik galėjom. Gyvendamos tarp žmonių, kurių didžiausias rūpestis dienoje yra pagauti žuvį mes patyrėme visiškai kitokį gyvenimo būdą nei Lietuvoje, pasikrovėm tiek „chill“ ir „relaxed“ vaibo, kurio užteko bent jau man visiems metams į priekį. O ir apskritai manau amerikiečių kultūra ir gyvenimas tam mažam miestely mane išmokė džiaugtis mažais dalykais ir būti DAUG labiau atsipūtusia nei buvau Lietuvoj prieš išvykdama į Ameriką. Vėlgi pripažįstu, jog kiekvienam pagal poreikius. Gyventi ten jokiu būdu nenorėčiau, nes ilgainiui turbūt degraduočiau iš nuobodulio, tačiau jeigu gamta nėra kažkas svetimo ir jei nėra taip, kad be asfalto, dangoraižių ir civilizacijos tiesiog negalit gyventi, tuomet patariu vykti į maža miestelį – tai tikrai bus unikali patirtis.
Tiek apie Island Park, o dabar apie vietas, kurias aplankėm aplink. Tai visų pirma žymusis Yellowstone nacionalinis parkas, kuris yra pirmasis nacionalinis parkas ne tik Amerikoje, bet sakoma, jog ir visame pasaulyje, dabar pritraukiantis milijonus žmonių. Parkas žinomas būtent dėl ten esančių geoterminių reiškinių, geizerių ir vulkanų. Iš tikrųjų pusė viso pasaulio geizerių ir hidroterminių reiškinių bei veikiančių vulkanų yra būtent Yelloswston‘e, o didžiausias pasaulyje veikiantis geizeris yra taip pat būtent šiame parke.
Esant ten tiesiog sunku patikėti vaizdais, kuriuos matai ir sunku suprasti, jog tai visiškai natūralūs gamtos dariniai suformuoti per milijonus metų dėl pasikartojančių vulkano išsiveržimų ir lavos padarinių. Beje parkas yra nežmoniškai didelis, tad jam vienos dienos aplankyti tikrai neužteks. Mes pačios vykome ten bent tris kartus, kad aplankytumėm visus gražiausius kampelius nuo didžiulių krioklių, jau minėtų geizerių, iki karštų versmių, kur galima maudytis. Giliai po žeme esantis Yellowstone Caldera dar vadinamas Yellowstone supervulkanu ir yra šio gamtos paveikslo kaltininkas. Vulkanas yra didžiausias ir galingiausias vulkanas, kurį tik galima įsivaizduoti mat jo taip vadinamas „magma chamber“, esantis giliai po žeme yra 80km ilgio ir 20km pločio, tūris net 4000 km3, tad jeigu Yellowstone ugnikalnis esantis po žeme kada nors išsiveržtų, manoma, jog šis per kelias dienas užlietų visą Ameriką.
Laimei tokių prognozių bent kol kas nėra. Be geoterminių reiškinių parkas garsus ir gyvūnija. Būtent čia gyvena didžiausios Amerikoje bizonų kolonijos, laukiniai milžiniški vilkai tarsi iš siaubo filmų bei grizliai. Jei sunku patikėti, panaršykit internete ir pamatysit patys. Galiausiai nacionaliniam parke kasmet vyksta ir žemės drebėjimai, kurie atveria naujų plyšių ir geizerių, na o štai stipriausias drebėjimas buvo 1959 metais, ko pasekoje susikūrė naujas ežeras Earthquake lake, apie kurį rašau sekančioje pastraipoje.
Taigi sekanti vieta yra Earthquake lake bei Cliff and Wade lakes. Tai neapsakomo grožio ežerai, esantys jau kitos valstijos – Montanos – teritorijoje. Minėtas Eartquake ežeras atsiradęs po žemės drebėjimo, kuris pražudė virš 20 žmonių, šiuo metu yra traukos objektas turistams. Turistus ežeras traukia dėl savo atsiradimo istorijos, įspūdingo peizažo, negyvų medžių kyšančių iš ežero – tikrai gražus gamtos paminklas vertas dėmesio, tačiau visgi didesnį įspūdį daro kiti du ežerai, esantys visai vienas šalia kito.
Cliff ežeras yra didesnis ir akį traukiantis dėl ežerą supančių kalnų bei uolų, taip pat labiau mėgstamas žvejų, kur irgi galima pagauti vaivorykštinius upėtakius, o štai Wade ežeras mažesnis ir labiau prieinamas, tad drąsiai galima stovyklauti, šokti nusimaudyti į neįtikėtinai skaidrų mėlynai žalią vandenį. Beje žiemą ežeras užšąla tik iš dalies, nes vanduo čia atiteka iš šaltinio. Turbūt tai paaiškina faktą, kodėl ežeras toks skaidrus ir švarus, atrodo žmogaus visai nepaliestas tarsi kur nors Kroatijoje ar kitame pietų Europos kurorte. Tad šie gamtos dariniai, kurie yra tarsi brangakmeniai viduryje Montanos miškų, verti dėmesio, jeigu norite tiesiog atsipalaiduoti ir pasimėgauti saulės voniomis, o gal plaukti ežeru su baidare ar irklente ir dairytis į laukinius gyvūnus esančius krante, kas ten yra itin populiaru.
Trečioji vieta – šiek tiek egzotikos, tai Virginia Ghost Town. Esu girdėjusi, jog Amerikoje yra tikrai ne vienas ir ne du taip vadinami „vaiduoklių miestai“, kurie anksčiau buvę apgyvendinti, bet dėl vienų ar kitų priežasčių dabar yra visiškai negyvenami, tad išlikę kaip turistų traukos objektai. Dauguma iš šių miestų yra saugomos teritorijos, kur neleidžiama keisti, griauti ar kitaip paveikti šių autentiškų pastatų. Jei konkrečiai apie Virginia miestą, tad trumpai paminėsiu, kad šis istorinis miestas atsirado 19 amžiuje, kuomet buvo atrastos aukso kasyklos šioje teritorijoje. Miestelis išgyvenęs tikrą pakilimą ir besiplečiantis nežmonišku greičiu labai greitai patyrė nuosmukį dėl plėšikavimų ir aukso ištroškusių žudikų bei vagių.
Istoriją galite pasiskaityti patys, na o jeigu lankysitės ten, vienas mažas patarimas – mes miestelį apvažiavome su vietiniu turistiniu traukinuku, kur papasakojama visa labai įdomi ir intriguojanti istorija, apvažiuojant žymiausias vietas, tikrai verta. Tiesa pasakius tai buvo visai kitokia patirtis negu aš tikėjausi. Labai savotiška ir smagu buvo vaikščioti po miestelį, kuris tarsi užšalęs laike, kuriame viskas viskas yra išlikę autentiškai, nuo restoranų ir gyvenamųjų namų, iki krautuvėlių, siuvyklų, alaus daryklų ir pan. Patikėkit manim sunku nupasakoti kaip tai yra neįtikėtina – miestas yra tikrų tikriausias senųjų Vakarų atspindys. Šiuo metu ten sutiksite daug turistų ir jiems rengiamų renginių, įvairiausi koncertai, kur groja kantri muzika, žmonės persirengę iš to praėjusio laikmačio – tikras Western’as ir tikra Amerika!
Paskutinioji vieta, kuria noriu pasidalinti, yra Grand Tetons nacionalinis parkas. Šis nacionalinis parkas jau yra toliau, apie 167km (taigi apie 2 val važiavimo su mašina) nuo Island Park, bei taip pat įeina į kitos valstijos – Vajomingo, teritoriją. Šis parkas man paliko labai labai didelį įspūdį ir mano manymu tai yra tarsi neatrastas perliukas, nes dauguma visgi vyksta į žinomesnius nacionalinius parkus tokius kaip Grand Canyon, Bryce, Zyon, Antelope ir pan., tačiau jeigu savo kelionę planuosite Yellowstone kryptimi, būtinai aplankykite ir Grand Tetons nacionalinį parką. Mes į šį nacionalinį parką vykome dviem dienom ir tiesa sakant be jokio konkretaus plano, mat vykome su vietiniais amerikiečiais draugais, kuriems patikėjome planavimą (vėliau pasirodė, kad tas planavimas buvo su didelėmis spragomis, na bet tokie jau tie amerikiečiai – per daug nesuka galvos…).
Kadangi vykome be plano realiai visą dieną važinėjome mašina aplink nacionalinį parką praktiškai kur akys veda, ieškodami šaunios vietelės pasistatyti palapinę. Tai užtruko daug ilgiau negu mes planavome mat amerikiečiai pasirodo taip mėgsta stovyklauti, jog praktiškai visos stovyklavietės jau buvo užkištos palapinėmis (tad dar vienas patarimas jums – jei planuojate keliavimo metu miegoti palapinėse nacionaliniuose parkuose, domėkitės tuo jau prieš kelis mėnesius). Nors visą dieną ieškojom vietos palapinei pasistatyti, to nė kiek nesigailėjom, nes atradom neapsakomai gražių peizažų. Čia didžiuliai uolieti ir dantyti Grand Tetons kalnai, pievos, miškai ir gyvūnai. Ir štai pavažiavus vos pusvalandį į priešingą pusę nuo kalnų, iš už posūkio atsiveria tiesiogine to žodžio prasme kvapą gniaužiantis ir visiškai netikėtas peizažas – saulės raudonumo uolos vidury žalių pievų. Toks kontrastas yra tiesiog neįtikėtinas, tad belieka tik kišti galvas pro liuką, iškelti rankas ir sugerti tą akimirką. Tuo noriu pasakyti, jog tiesiog klaidžioję po parką skersai išilgai eilinį kartą buvom nustebinti Amerikos įvairove ir skirtinga gamta.
Galiausiai šiaip ne taip radome vietą, kur pasistatyti palapinę. Dar vienas privalumas nakvojant nacionaliniame parke tai, kad greičiausiai miegosit tokioje vietoje, kur atsikėlę ryte ir vos išlipę iš palapinės pamatysit puikų reginį – mūsų atveju tai buvo Grand Tetons kalnai tolumoje. Tiesa stovyklaujant nepamirškit apsirūpinti ne tik palapine, bet ir maistu, vandeniu, šiltais ir labai patogiais apdarais, čiužiniais ir kas svarbiausia „bear spray“. Nors visuose parkuose ypač šiaurės vakaruose, kur kaip minėjau yra apstu grizlių, pilna informacinių lentelių kaip elgtis pamačius grizlį, ko nereiktų daryti (pvz. palikti maisto naktį atvirai), vis tiek buvo labai nejauku miegoti palapinėje. Su miegu problemų tikrai neturiu, tačiau užmigti palapinėj būtent nacionaliniam parke man tikrai buvo labai nejauku ir visa naktis buvo nerami, nuo kiekvieno krepštelėjimo atsikeldavau, na bet turbūt įpratimo reikalas….
Taigi pasistatę palapinę vykom jau į pačius Grand Tetons kalnus, kur pasirinkom ne patį ilgiausią maršrutą mat dėl stovyklavietės paieškų nelabai turėjom laiko iki sutemų.
Hikinimas Grand Tetons man nerealiai patiko ! Galbūt todėl, kad prisibijau aukščio, o būtent šiame parke bent jau mūsų pasirinkti takai nebuvo tie, kur eini palei skardį ir buvo vidutiniame aukštyje, galbūt dėl to, kad tai buvo vos antras aplankytas didelis nacionalinis parkas po Yellowstone, o galbūt dėl labai unikalaus peizažo – jau minėtų dantytų uolų, upės tekančios apačioje, milžiniškų krioklių, vos praeinamų miškų ir augalijos, man šis parkas paliko pačias geriausias emocijas, kurias atrodo dar dabar jaučiu prisiminus. Taigi po tikro haikinimo keletą gerų valandų iki mašinos grįžtam absoliučiai išsekę (nebuvom pasiėmę net vandens – dar viena amerikiečių planavimo spraga).
Laimei viską atperka puiki, labai skani amerikietiška vakarienė šalia esančiame Jackson Hole miestelyje. Po sočios vakarienės ir tokių įspūdžių užmiegu mašinoj pakeliui į palapines. Na o sekančią dieną išsimiegame, susipakuojame daiktus, keliaujame pasigrožėti miesteliu, trumpam užsukame į keletą muziejų, parduotuvių, galerijų bei atsisveikiname su Grand Tetons. Keliaujame namo apie pietus mat vakare laukia intensyvus darbas. Noriu tik paminėti, jog tiek Yellowstone tiek Grand Tetons parkuose ir ten esančiose kavinėse sutikom ne vieną Work and Travel dalyvį, kur turistų itin daug bei uždirbami labai geri pinigai, tad galit pasidomėti, kam aktualu.
Šiam kartui tiek. Tikrai nepaminėjau visų vietų, kurias aplankėm dirbdamos 3 mėnesius, tarkim Mesa kriokliai, neįtikėtinai jaukus Big Sky miestas ir slidinėjimo kurortas, ar tikrų tikriausias rodeo šou. Beje, jei būsit šiose apylinkėse, nuvykti į rodeo šou „it is a MUST“. Absoliučiai autentiška patirtis, kurios nepalyginsi su jokiu filmu. Visada pasakoju juokingą istoriją, jog rodeo renginio vėdėjas klausęs publikos, ar yra atvykusių iš Kalifornijos, Floridos ir pan., bei publikai sušukus teigiamai, šis tik nusišypsojo ir kandžiai pareiškė: „Welcome to REAL America“… Štai ką noriu pasakyti, tai tikrų tikriausia vakarietiška patirtis, kurios nepatirsit niekur kitur ir kurią itin sunku nupasakoti, reikia pajusti pačiam.
Kaip ir minėjau pradžioje, visi turi skirtingus poreikius ir prioritetus. Galbūt galėsit sakyti reikėjo dirbti dar daugiau, užsidirbti ir parsivežti dar daugiau pinigų ar tiesiog labiau ilsėtis. Mano devizas buvo toks: labai gali būti, kad esu ne būtinai Amerikoje, bet bent jau šioje konkrečioje vietoje pirmą ir paskutinį kartą, tad pasiimsiu iš šios akimirkos viską, kas tik įmanoma. Net jeigu tai reikš, jog neparsivešiu sutaupytų pinigų, viską išleisiu kelionėm ar apturėsiu keletą bemiegių naktų. Su tokiu devizu bent jau išlošiau morališkai ir kaip ir minėjau, net ir praėjus beveik dvejiems metams kiekvieną kartą ryškiai prisimenu patirtus įspūdžius, o dabar rašau apie šį gyvenimo laikotarpį su šypsena veide. 🙂
