Amsterdamas – atsipalaidavimo ir vakarėlių aura

Šį kartą apie Amsterdamą. Visiems tik pasitaikius proga ir užėjus kalbai apie šį miestą kartoju, jog kol kas tai vienas mano mėgstamiausių miestų Europoj, kuriame malonu ne tik apsilankyti ir turistauti, tačiau kuriame tikrai norėtųsi pagyventi. Nors Amsterdame lankiausi gan seniai, įspūdžiai ganėtinai švieži, o ir savo archyvuose radau labai įdomių dienoraščio įrašų būtent iš šios kelionės. Svarbu suprasti, kad šiame straipsnyje kalbu iš turisto pusės, pažįstu ne vieną žmogų, kuris yra gimęs ir užaugęs Amsterdame, apie gyvenimo lygį ten galėčiau prirašyti atskirą straipsnį, tačiau šį kartą dalinuosi viskuo, kas gi man ten taip patiko ir kodėl turėtumėt aplankyti Amsterdamą kaip turistas.
Visų pirma šis miestas žavi tiesiog savo aplinka: visur kanalai, pilna žmonių, jaukios kavinės, bet svarbiausia niekur nematyta ir originali aura – atsipalaidavimo aura. Šviečiantys langeliai (raudonųjų žibintų kvartalas), marihuanos kvapas prie kiekvieno coffeeshop’o, linksmi ir besijuokiantys žmonės, tiek vietiniai, tiek turistai. Be viso to miestas yra labai kosmopolitiškas, išpuoselėtas, sutvarkytas ir tiesiog mielas širdžiai. Štai tokie jausmai aplanko prisimenant šį miestą. Na o dabar apie tai, kokias gi vietas/atrakcijas aplankiau per keletos dienų kelionę ten.

Iškart patarimas, jeigu planuojate lankytis muziejuose ar plaukti kanalu, būtinai apsilankykite turizmo centruose, kur galite nusipirkti įvairiausių paketų pigiau, tarkim mes pirkome įėjimą į Madame Tussauds muziejų ir plaukimą kanalais, ši kombinacija mums kainavo pigiau (34 EUR žmogui) nei pirkti pavienius bilietus. Tą patį padariau ir lankydama kitus muziejus, tiesiog turėjau sąrašą, ką norėjau aplankyti ir pagal tai rinkdavausi paketus. Apie Madame Tussauds muziejų neišsiplėsiu mat jie yra vos ne visose didžiosiose sostinėse, tad neabejoju, jog apie tai esate girdėję. Ką patariu nuveikti, tai plaukti gondola Amsterdamo kanalu. Valandos trukmės plaukimas tikrai neprailgsta, su anglišku audiogidu ir įdomiu pasakojimu apie vietoves, gražiais vaizdais, nuostabiais vandens namukais pakelėj ir siaurais siaurais kanalais, kur atrodo vos tilpsim… Labai smagi ir romantiška atrakcija, kurią kartočiau dar ir dar.

Sekantys du muziejai (kurių muziejais beje nelabai pavadinsi, geriau tiktų muziejai-barai) yra Ice Bar (Ledo Baras), bei Heineken muziejus. Čia vėlgi nusiperku paketą, kuris leidžia aplankyti abu muziejus pigiau, Amsterdame lankiausi prieš tris metus ir už šiuos du „muziejus“ asmeniui sumokėjau 31 EUR, tad patys suprantat, kokios ten kainos… Anyways, ledo baras – iėjus į muziejų visų pirma lauki tikrai jaukiame pub‘e, kur groja puiki muzika ir už duotą talonėlį (tai įskaičiuota į bilieto kainą) pasivaišini alaus bokalu ar kokteiliu. Taip lauki maždaug pusvalandį, kol susirenka reikiama žmonių grupė, visiems išdalinamos striukės bei pirštinės ir visi įleidžiami į ledo barą. Atrodo nieko ypatingo, tačiau pabūvoti baro aplinkoj -10 laipsnių šaltyje tarsi eskimų namelyje tikrai labai savotiškai smagu. Barelis labai mažas, tačiau jame yra įvairiausių ledo skulptūrų ir instaliacijų, viskas šalčio ir ledo tematika, netgi alaus bokalai ir stiklinės yra iš ledo. Man žiemos ir šalčio vaikui ice baras labai patiko. Visi stoviniuoja, šnekučiuojasi, keletas trypia į taktą, kad būtų šilčiau, aš tik su gailesčiu žiūriu į merginas, kurios atėjo į šį ledo barą su basutėmis ir trumpais šortukais. Maždaug po 40 minučių turime išeiti iš baro, mat ateina kita turistų grupė.

Iš ledo baro traukiu tiesiai į Heinekeno muziejų, kuris beje palieka labai gerą įspūdį. Muziejus tiesa pasakius yra milžiniškas ir jame galima susipažinti ne tik su įdomia ir intriguojančia Heinekeno atsiradimo istorija, bet ir pasidairyti po pačią dabar jau neveikiančią istorinę alaus daryklą bei susipažinti su alaus virimo technologija. Be visų 4D efektų ir pramogų, visgi didžiausią įspūdį palieka jau minėta Heinekeno atsiradimo ir sėkmės istorija, kuri yra kaip dar vienas puikus sėkmingo verslo, kilusio iš didelės aistros, pavyzdys. Galiausiai tikra atrakcija yra ekskursijos pabaigoje apsilankyti Heineken bare/loung’e su puikia muzika ir Amsterdamo miesto panorama iš aukštai nuo muziejaus stogo. Į bilieto kainą vėlgi yra įtraukti du Heineken bokaliukai, tad aš juokavau, kad Amsterdame kiekvienam muziejuj “girdo”, bet iš tikrųjų tai vėl palaikoma ta pati smagi ir atsipalaidavusi aura. Vienintelis minusas, jog buvau viena, o visgi į tokius muziejus smagiau eiti su grupele draugų ar bent jau dviese.

Trečiasis muziejus, kurį noriu paminėti vadinasi „Red Light Secrets“ arba prostitucijos muziejus. Įėjimas kainavo 8,5 EUR, muziejus gan mažas, bet tikrai įdomus ir vertas dėmesio. Kad ir kaip apgailėtinai ar gailestingai beskambėtų įspūdį tikrai palieka ten esanti prostitucijos istorija nuo pat senų laikų iki dabar, ten gali pasidairyti ir į įvairiausius sekso žaisliukus ir dar visokias keistenybes, gali parašyti savo gėdingą/nepadorų prisipažinimą ant “Confession wall”, o gali ir užsidėti plunksnuotą skarą ir pats pabūti prostitutės kailyje – atsistoti prie raudonai šviečiančio langelio, kuris iš gatvės pusės niekuo nesiskiria nuo kitų raudonųjų žibintų langelių su tikromis prostitutėmis, tad sustojantys ir spoksantys į tave praeiviai išties priverčia pasijusti nejaukiai. Visgi didžiausią įspūdį muziejuje man palieka tikros prostitučių istorijos, surinktos ir iškabintos ten ant sienų, knygose ir t.t., tad nepatingėkit ir paskaitykit, nes merginų, kurios yra tų istorijų autorės, gyvenimai, tikrai priverčia susimąstyti. Ten perskaitysit visko: nuo merginų istorijų, kurios savo noru pabandė ir „užsikabino“ šiam „verslui“ bei tų, kurios buvo atvežtos prievarta… muziejuje yra ir keletas memorialų skirtų moterims, kurios buvo žiauriai nužudytos jų darbo metu. Žodžiu šiek tiek žiauroka, bet turint omeny, kad visa tai yra tikrų tikriausia realybė, šokiruoja ir kelia tam tikrą įspūdį.

Galiausiai aš negaliu nepaminėti vieno itin keisto turistų traukos objekto tai baro/teatro arba kaip jie vadina „live porn show“ klubo. Tokių klubų iš tikrųjų yra ne vienas ir ne du, tačiau mes ėjome į patį pagrindinį, garsiausią ir labiausiai vertinamą – Cassa de Rossa. Tiesa pasakius tikėjomės visko, bet tikrai nesitikėjom, kad tai bus live porn tiesiogine to žodžio prasme. Patikėkit manim, jeigu manote, kad gyvenime jau matėte viską ir jūsų jau niekas nenustebins, tai visai gali būti, kad klystate ir persigalvosit po šio šou… na nebent lankėtės, kur nors Tailande kokiam kontraversiškame šou. Internete galit pasiskaityti atsiliepimus patys, trumpai tariant tai tarsi teatras, kuriame žiūrovai sėdi ant teatro kėdžių kaip įprasta ir tiesiog stebi besimylinčias poras ant scenos. Atvirai, nuogai, be jokių uždangų ir įvairiausiai…. žodžiu kaip tik vaizduotė išneša. Mes save guodėm, jog reikia pamatyti visko bent vieną kart gyvenime, tačiau tiesą pasakius nežinau, ar tikrai verta… antra kartą tikrai neičiau, na bet toks jau tas Amsterdamas, kaip ir sakiau atsipalaidavęs, be jokių tabu ir kupinas staigmenų.

Pabaigai keletas bendrų patarimų, kurie šauna į galvą prisiminus Amsterdamą. Visų pirma viešasis transportas, kuris tikrai nepigus (tai buvo bene didžiausios mano išlaidos Amsterdame!), ne veltui Amsterdame dviračių daugiau negu žmonių (beje saugokitės dviratininkų labiau nei automobilių – jie tikrai važinėja kaip pamišę!). Kas dar dėl viešojo transporto – viskas gerai, jei nemėgstate naktinėti, bet jei norėsis nueiti į pub‘ą, barą ar klubą, paskutiniai autobusai ir metro vyksta vidurnaktį, tad jei mėgstate naktinį gyvenimą, patarimas, nors Amsterdame tikrai viskas nežmoniškai brangu įskaitant būstą, tačiau miegokite centre. Mat mes gyvenome už centro ir likę naktinėti po klubus tikrai labai apsišovėme net keletą kartų. Išvykę iš centro 2 nakties, namie atsidurdavom tik 5! valandą ryto, mat keliavome su naktiniais autobusais, kurie važiuoja ilgesniu maršrutu, daro kelių valandų sustojimus, tad ir pačios, kol parsigaudavom, ne kartą užmigdavom stotelėse… Galit bandyti Uber ar taksi, bet vėlgi viskas atsimuša į finansus, jau tada verčiau ramiai išsinuomoti butelį centre.
Kas liečia finansus, kaip jau turbūt supratot Amsterdamas tikrai vienas brangiausių miestų bent jau Europoje, tačiau dalykam, kuriem nesutaupysi geriau ir netaupyti, tarkim restoranam, kavinėm ar naktiniam klubam. Nors geriausi restoranai ir ypač naktiniai klubai yra tikrai itin brangūs, verčiau pakloti tuos pinigus už kokybę ir gerai praleisti laiką, nei klaidžioti ir mėtytis po pigesnius barus ir klubelius ieškant kažko gero, bet vis nusiviliant. Bent jau mes iš to pasimokėm, pagailėjom pinigų geriems klubams, bet finale išleidom tiek pat besibastydamos po visiškas “skyles” ir nelabai pasilinksminom…

Tam, kad baigčiau su linksma gaida, turbūt pasmalsaujate tai ar išbandėm žymiųjų „space cake“ ar Amsterdamo “žolytės”… Atsakymas – taip, išbandėm ir tą, ir tą, ir… jokio poveikio 🙂 Apgailėtina ir juokinga istorija su tuo keksiuku, tiek baiminomės, tiek ryžomės prisiklausę įvairiausių istorijų, bet jokio poveikio taip ir nepajautėm. Tris valandas laukę kažko tiesiog užmigom ir tokia ta mūsų visiškai netikėta ir nuvylusi mus šios istorijos ir taip laukto space cake išbandymo baigtis. Na turbūt kiekvienam skirtingai, o kas liečia kitus smagumus esant poreikui išbandyti bus ne problema, kur jau kur, bet tam atsipalaidavimo mieste “žolytės” kvapas kaip minėjau pasitinka tave iš kiekvieno coffeeshop’o, kiekvienos pakampės… Tik nepersistenkit. 🙂

2 thoughts on “Amsterdamas – atsipalaidavimo ir vakarėlių aura”

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *