Tęsiu savo savaitgalio išvykų serijas su dar vienu maršrutu ir dar keletu lankytinų vietų Lietuvoje. Šį kartą kryptis buvo vėlgi pietų Lietuvoje. Iš pirmo žvilgsnio planas gali atrodyti kiek skurdokas, tačiau taip tikrai nėra! Pamatysit patys, kiek gražių vietų šį kartą vėlgi atradome. Taip pat verta paminėti, jog šiame maršrute važiavimo mašina yra daugiau, tačiau neverta nusiminti, nes pakeliui bus labai labai gražus lietuviškas peizažas – sodybos, laukai, žirgynai, miškai ir panašiai. Na ir žinoma ne veltui strapsnio pavadinime miniu žodžius „iš aukštai” – būtent šiame maršrute aplankyti du apžvalgos bokštai ir net trys piliakalniai.
Kaip ir praėjusį kartą fokusuojuosi ne tiek į maršrutą, kadangi jau jūsų reikalas bus nuo kur ir kaip vykti, kiek į pačias lankytinas vietas, kad galėtumėt nuspręsti, ką norite aplankyti.
Taigi pirmoji stotelė buvo šiek tiek už Veisiejų – Vainežerio dvaro parkas. Beje, tie kas nebuvę Veisiejuose gali apsilankyti ir pačiame miestelyje, kuris taip pat turi įvairių mielesnių vietų bei žavingą Šv. Jurgio bažnyčią. Mes taip pat stojome keletoj neplanuotų objektų pakeliui, tačiau taip jau nutinka keliaujant, kartais galima išklysti iš maršruto, jei matai, kad verta. 🙂 Tad nesigilinsiu į visas mažas stoteles, iš jų visų paminėsiu tik Snaigyno apžvalgos bokštą – būtinai apsilankykit pakeliui į Veisiejus!
Na o Vainežerio dvaro parkas turi gražią istoriją, kurią plačiau galima pasiskaityti ant ten esančių stendų: tai beveik 18 hektarų parkas savo teritorijoje turintis ne tik įvairiausių medžių bei augalų, bet ir Emilijos Pliaterytės skulptūrą, senovės gynybinius įtvirtinimus bei šimtamečių liepų alėją. Deja, pastatų parke nėra išlikusių, tačiau šis parkas menantis dar 16 amžių, kuomet buvo valdomas tokių didikų kaip M. Oginskis, J. Masalskis, Tiškevičius, dabar yra paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu. Malonu ir gražu akiai vaikščioti po parką, įsivaizduoti kaip anksčiau ten šiltomis vasaros dienomis vaikščiojo didikai, ir tikrai tikrai kažkokia romantika ten dvelkia… Beje, jeigu turite galimybę, patariu aplankyti parką auksinį rudenį, kuomet lapai nusidažo bei pakloja žemę įvairiomis spalvomis, nes manau, jog būtent tada jis palieka didžiausią įspūdį, mat parke neįtikėtinai daug milžiniškų lapuočių.
Iš parko norėjome keliauti tiesiai iki Dusios ežero, tačiau neatsilakėme ir pakeliui užsukome į neplanuotą vietą, kurią būtinai paminėsiu – tai Šlavantų piliakalnį bei senovės gyvenvietę. Ši vieta turi šiek tiek keistesnį privažiavimą, tačiau jeigu seksite ženklus tikrai surasite tikslą. Tik nesustokite ties vieta, kur ir bus pažymėta „Šlavantų piliakalnis ir senovės gyvenvietė“, paeikite takeliu kiek toliau į mišką, kur atsivers įdomus reginys. Ši vieta yra neįtikėtinai įdomi, mat pats piliakalnis yra vidury miško, kur per medžių properšą galima įžiūrėti ežerą, tuo tarpu vidury glūdaus miško yra ištiesti labai patogūs ir gan platūs mediniai takeliai su lempomis, kuriais galima pasivaikščioti bei atsikvėpti ant suoliukų ar pavėsinėse. Tai yra labai keistas derinys, kurio niekur kitur nebuvau mačiusi, tiesiog iš niekur nieko atrodo išdygęs parkelis/takelis viduryje miško. Tiesa teritorija yra privati ir prižiūrima, priklausanti netoli esančiai sodybai, tačiau nepaisant to, kad visur yra ženklai, jog lankotės privačioje teritorijoje, pasivaikščioti tikrai niekas nedraudžia. Beje įdomesnis faktas būtent ši vieta ne veltui vadinama senovės gyvenviete, tai buvusi jotvingių žemė, kurioje buvo gyventa dar pirmame tūkstantmetyje, apie tai byloja ten rasti keraminiai dirbiniai. Na ir taip pat informacinės lentelės ten byloja, jog toje vietoje vykdavo gegužinės. Tikrai tinkama vieta jaunimo susibūrimams ir slaptoms pavasario šėlionėms – su mielu noru sudalyvaučiau ir šiais laikais !
Taigi važiuojant toliau link kitos stotelės – Dusios ežero, būtinai užsukite į dar vieną – Metelių apžvalgos bokštą, nuo kurio kaip ir nuo visų apžvalgos bokštų atsiveria kvapą gniaužianti panorama. Beje, jeigu jūs (kaip ir aš) bijote aukščio ir nejauku kilti į šiuos bokštus, galiu nuraminti, nes būtent šis bokštas dėl savo konstrukcijos yra gan jaukus, tad bijantiems čia neverta jaudintis! Na o Dusia tai įspūdingas didžiausias pietų Lietuvoje, bei trečias pagal dydį Lietuvoje ežeras, kuris primena jūrą ir beje yra neįtikėtinai negilus krante. Nors ežero viduryje gylis siekia 30 metrų, tačiau pats krantas yra negilus, smėlingas, todėl itin mėgstamas stovyklautojų, mat maudytis ten bei stovyklauti labai smagu. Neskubėkit ieškoti atokvėpio stotelės ir eiti iki ežero per privačias stovyklavietes, patariu šiek tiek grįžti atgal nuo apžvalgos bokšto ir keliauti palei ežero pakrantę, kad lengviau susigaudytumėte žemėlapyje pažymėjau Staigūnus kaip atskaitos tašką ties kuria kryptimi turėtumėte judėti. Pažadu tai bus labai labai gražus, vaizdingas ir patogus, neseniai ištiestas naujas kelias palei pat ežero pakrantę – tikra Rivjera, tad visą laiką ne tik galėsit mėgautis puikiu vaizdu pro langą, tačiau ir stabtelti bet kuriame pliaže, stovyklavietėje ir padaryti ten pietų ar atokvėpio pertraukėlę.
Na ir galiausiai apvažiavus visą ežerą pasieksite Prelomciškės piliakalnį, kuris yra tikrai vienas įspūdingiausių piliakalnių ne tik Metelių regioniniame parke, bet apskritai, kuriuose esu apsilankiusi, mat nuo piliakalnio viršaus, kur anksčiau stovėjo medinė pilis, atsiveria nežmoniškai graži Dusios ežero panorama. Ten greičiausiai praleisite bent dešimt minučių, kol atsigrožėsit panorama bei pasidarysit keletą įspūdingų nuotraukų – tikrai vertas dėmesio objektas. Tik vienas pastebėjimas – bent jau kai lankėmės mes gegužės mėnesį būtent ant šio piliakalnio patyrėm milžinišką uodų antplūdį, tiesiog turėjom eiti per uodų debesis, tad ir kokia graži panorama ten bebūtų, įtariu, jog vasaros metu esant geram orui ant piliakalnio piknikas tikrai nesigaus, tad net neplanuokit to.
Beje, Prelomciškių piliakalnio papėdėje kiekvienais metais vyksta Oninių šventė! Rašoma, jog šventė kaskart sulaukia vis daugiau žmonių, tad štai jums dar viena vieta susiburti ir atšvęsti linksmas tradicines lietuvių šventes !
Galiausiai paskutinė stotelė visai čia pat, dar vienas piliakalnis – Papėčių piliakalnis. Būtent nuo šio piliakalnio yra matomi visi trys didieji Dzūkijos ežerai, tai Dusia, Metelys ir Obelija. Nuo piliakalnio matosi ir balti Miroslavo bažnyčios bokštai bei Metelių gyvenvietė, dar vienas vaizdingas reginys dienos pabaigai.
Planuose dar buvo Žuvinto ežeras bei rezervatas, kuris yra vos 20 minučių kelio nuo Dusios, tačiau kadangi stojome neplanuotose vietose pakeliui bei užtrukome bevaikščiodamos po Šlavantų senovės gyvenvietę, Žuvinto aplankyti nesuspėjame ir paliekame jį kitam kartui. Ekskursija su grįžimu į Druskininkus vėlgi truko 8 valandas, tad jei norisi aplankyti visas minėtas vietas bei Žuvintą, teks pradėti kelionę šiek tiek anksčiau.
Toks buvo antras savaitgalis tyrinėjant Lietuvą – tikiuosi atrodo toks pat vaizdingas ir įdomus kaip ir pirmasis savaitgalis Dzūkijos Nacionaliniame parke. Kur sekantis maršrutas? Sužinosit jau netrukus, tiesiog sekite naujus straipsnius. Na ir pabaigai kaip visada kviečiu nesikuklinti ir susisiekti su manim, jeigu kyla bet kokių papildomų klausimų ar reikia patarimų, mano kontaktai puslapio apačioje.
One thought on “Pietų Lietuva iš aukštai – nuo didžiųjų ežerų iki slaptų piliakalnių”