Paryžiuje teko lankytis ne vieną kartą. Šį kartą pasisekė miestą aplankyti ypatingoje aplinkoje, prieš pat didžiausias metų šventes, kuomet visur žibėjo lemputės, o restoranai ir parduotuvės buvo pasipuošę įmantriausiomis dekoracijomis tarsi konkuruodami, kurio gi įspūdingesnė. 🙂 Jeigu tik pasitaikytų proga aplankyti Paryžių šventiniu laikotarpiu, tikrai rekomenduoju. Na bet ne paslaptis, jog miestas alsuoja savo išskirtine dvasia ir nepaliks abejingų bet kuriuo metų laiku.
Jei jau susiruošėte aplankyti Paryžių, o gal tik svajojate, kas ten tokio ypatingo, šiame straipsnyje aprašytos TOP 5 lankytinos vietos, kurios man asmeniškai įstrigo labiausiai.
- Pirmoje vietoje neabejotinai Paryžiaus Nacionalinė Opera (Palais Garnier, dar vadinama Opéra Garnier). Operos rūmai buvo pastatyti 19-ame amžiuje imperatoriaus Napaleono III paliepimu. Statybos truko net 15 metų… O pastatą suprojektavo tuo metu mažai kam žinomas prancūzų architektas C. Garnier. Šiuo metu pastate vyksta ne tik opera. Operos rūmai garsėja įstabiais baleto spektakliais, čia įsikūrusi ir Nacionalinė muzikos akademija. Sakoma, kad pagal plotą tai didžiausias operos ir baleto teatras pasaulyje, pagrindinėje salėje talpinantis apie 2 tūkstančius žiūrovų. Pati scena yra didžiausia Europoje, joje vienu metu gali koncertuoti 450 artistų. Ir jeigu jūsų nenustebino istorija, tikrai nustebins vaizdas. Visi rūmai išpuošti marmuru, granitu, auksu, sienas ir lubas puošia įstabiausios freskos, pakabinti kristaliniai sietynai. Drąsiai galiu teigti, jog tai turbūt gražiausias ir prabangiausiai išpuoštas iki šiol matytas pastatas. Niekaip negalėjau atsistebėti prabanga ir visai nesinorėjo iš ten išeiti. Vis sukau ratus pro tuos pačius kambarius ir menes, kad dar kartelį ir dar kartelį pasigrožėčiau. Įsivaizdavau kaip lengva turėtų būti pasisemti įkvėpimo artistams dirbant tokioje aplinkoje.
Vienas patarimas: pagrindinės salės lankymui, kur yra scena, yra atskiras bilietas. Ją galite aplankyti tik su gidu. Esu girdėjusi atsiliepimų, jog nepaisant pačios operos grožio, neaplankius pagrindinės scenos daug parandama. Na ir žinoma įspūdingiausia turbūt būtų lankytis operoje nusipirkus bilietą į pasirodymą. 🙂
2. Antroje vietoje kaip nebūtų keista Paryžiaus simboliu tapęs – Eifelio bokštas. Bokštas paliks įspūdį tiek dienos metu, tiek naktį. Tiesa po saulėlydžio kiekvieną valandą Eifelio bokštas 5-ioms minutėms tampa žėrinčiu – įsijungia tūkstančiai mirksinčių lempučių, sukuriančių dar įspūdingesnį reginį. Primygtinai rekomenduoju nusipirkti bilietą ir keltis į patį bokštą. Yra galimybė keltis į bokšto antrąjį aukštą arba į patį viršų. Jei tik oro sąlygos ir piniginė leidžia, tikrai verta keltis į bokšto viršų, bent vieną kartą gyvenime. 🙂 Po apsilankymo pačiame bokšto viršuje, žemesni aukštai jau nekelia jokių emocijų, tiesiog nepalyginamos patirtys. Anksčiau pačiu Eifelio bokštu iš apačios galėjai gėrėtis be jokių apribojimų. Dabar bokštą juosia aukšta tvora su neperšaunamo stiklo siena. Taip siekiama apsisaugoti nuo teroro išpuolių. Norint pasigrožėti Eifeliu iš arti, teks pereiti apsaugą.
Beje, ar žinote, kodėl gi šis bokštas toks garsus? Pirmiausia dėl to, jog šis bokštas buvo pirmasis pasaulyje perkopęs 200 ir 300 metrų ribą kaip aukščiausias žmogaus pastatytas statinys. Savo statusą išlaikė net 40 metų iki kol buvo pastatytas pirmasis dangoraižis Niujorke. To meto žmonėms toks aukštas pastatas atrodė tiesiog neįmanomas, ypatingai dėl savo unikalios konstrukcijos. Prancūzų inžinieriaus Gustavo Eifelio suprojektuotas bokštas buvo kontraversiškai vertinamas dėl savo nematytos konstrukcijos ir dizaino. To meto menininkai ir architektai netgi rengė peticijas, kad šis keistos konstrukcijos metalo bokštas nebūtų statomas.
3. Trečioje vietoje Monmartro rajonas su Švč. Jėzaus Širdies bazilika (pranc. Basilique du Sacré-Cœur). Monmartras – įsikūręs ant aukščiausios miesto kalvos, išgarsėjo kaip rajonas, kuriame kūrė žymiausi praėjusio amžiaus meninkai tokie kaip Pablas Pikasas ir Vincentas Van Gogas. Net ir dabar vaikštant Monmartro gatvelėmis jaučiasi bohemiška dvasia, o šių dienų menininkai piešia tiesiog gatvėse. Abejingų Monmartrui nepaliks ir iki šiol garsiausias kabaretas visame Paryžiuje Mulen Ružas. Europos bohemos simboliu laikomas Mulen Ružas buvo vieta, kur rinkosi linksmintis elitas. Norint pasižiūrėti pasirodymą Mulen Ruže dabar, bilietais vertėtų rūpintis iš anksto, nes jie ištirpsta itin greitai. Žinoma Monmartro vyšnia ant torto yra bazilika – didinga, balta, stūksanti ant kalno ir lengvai pastebima, žiūrint iš bet kurio aukštesnio taško. Esant prie bazilikos atsiveria kvapą gniaužianti, romantiška Paryžiaus miesto panorama. Beje, kadangi Monmartras yra ant kalvos, rajonas pasiekiamas užlipus laiptais ar užsikėlus funikulieriumi.
4. Ketvirtoje vietoje mano sąraše yra žymusis Luvro Muziejus. Tai yra ne tik didžiausias Prancūzijos muziejus, bet ir labiausiai lankomas muziejus visame pasaulyje! Jau vien tai daug ką pasako apie šį muziejų. Čia eksponuojami dešimtys tūkstančių meno kūrinių. Dalis jų mena dar priešistorės laikus. Tam, kad nepasiklysti milžiniškame plote, visi muziejuje saugomi kūriniai padalinti į aštuonis kambarius pagal laikmetį, tematiką ir regioną. Nesvarbu, ar jus domina Mona Liza, ar senovės Egipto sfinksai, ar karališkieji deimantai ir karūnos, Luvras tikrai jus nustebins. Vien muziejaus dydis yra protu sunkiai suvokiamas.
Tiesa šiais laikais dėl visų filmų tokių kaip „Da Vinčio kodas“ muziejus nori nenori apgaubtas mistiškumo aura. Ypatingai turint omeny visas kontraversiškas istorijas apie Luvrą. Iki šios dienos muziejus yra kaltinamas neteisėtu kūrinių įsigijimų ir laikymu. Napaleono Bonaparto laikais pavogti ir Luvre atsidūrę meno kūriniai niekada taip ir nebuvo grąžinti teisėtiems šeimininkams. Yra kalbų, jog tokių kūrinių Luvre sudaro beveik pusė. Štai vos prieš dešimtmetį Egiptas oficialiai nutraukė visus ryžius su Luvru, kaltindamas muziejų vogtų Egipto meno kūrinių pirkimu, ko pasekoje Egiptui buvo grąžintos kelios trijų tūkstančių metų senumo freskos. Dar ir dabar muziejus kartais palyginamas su „tik pelno siekiančiomis pasaulinėmis korporacijomis“, kaip antai skandalas apie Luvre planuojamą statyti McDonald‘s restoraną. Po didelės protestų bangos ir nesuderinamumo su Luvro įvaizdžiu, restoranas ten taip ir nebuvo atidarytas.
5. Galiausiai, mano penketuką užbaigs Panteonas. Architektūros paminklas, pradėtas statyti dar 18-ame amžiuje. Keletą kartų paverstas bažnyčia, galiausiai Panteonas tapo milžinišku mauzoliejumi, kur palaidotos tokios įžimybės kaip Viktoras Hugo, Aleksandras Diuma, Volteras, Ž. Ž. Ruso ir kiti. Sakoma, kad galiausiai pripažinus Panteoną mauzoliejumi keletas langų netgi buvo užmūryti tam, kad sukurti mistiškesnę, niūresnę, laidotuvių aplinką. Netgi nežinant visų šių faktų Panteone išties jaučiasi niūri, bet didinga dvasia. Visur prašoma laikytis tylos ir ramybės. Gal sutapimas, o gal kasdienis reiškinys, bet mums lankantis nuotaiką kūrė ir įspūdingas choras. Jo melancholiška melodija puikiai aidėjo tarp Panteono sienų ir padėjo sukurti unikalią aplinką. Žavi ir pastato architektūra. Turbūt ne veltui pagal Paryžiaus Panteoną buvo pastatytas kitas ne mažiau įspūdingas mano matytas pastatas – JAV Kapitolijus.
Štai toks yra mano penketukas, apsilankius Paryžiaus mieste jau antrąjį kartą. Beje, turiu pripažinti, kad šiame penketuke vienareikšmiškai atsirastų, galbūt netgi pirmoje vietoje, Paryžiaus Dievo Motinos Katedra. Kaip žinia 2019 metų pavasarį Katedrą suniokojo gaisras. Lankytojams ją planuojama vėl atverti tik 2024 metais.
Man Paryžius – tai yra muziejus po atviru dangumi. Tai miestas, kurio dvasios nesumaišysi ir nepalyginsi su jokiu kitu. Paryžius ta vieta, kur norisi sugrįžti dar ir dar, ir rodos niekada nenusibos. Kaip pasakė mano kelionės kompanionas: “Jei būčiau gimęs Paryžiuje, garantuotai būčiau tapęs menininku” (žodžiai pasakyti užkietėjusio IT specialisto 🙂 ). Štai taip. Tokia ta unikali ir užburianti Paryžiaus dvasia.
Na, o jei jau nusipirkote skrydžio bilietus į Paryžių, kviečiu paskaityti praktinių patarimų, ką verta žinoti lankantis Paryžiuje 🙂 :
