Artėja vasara, geri orai, o su ja ir naujas turistų antplūdis į mano mylimą kurortą bei gimtąjį miestą Druskininkus. Taip jau sutapo, kad pastarosiomis dienomis iš kolegų ar pažįstamų sulaukiu klausimų tai ką gi aplankyti tuose Druskininkuose. Dažnai prie klausimo, sulaukiu ir prašymų: „prašau rekomenduok kažkokias įdomesnes, ne turistines vietas… Jau tiek daug kartų buvom, viską matėm, viską žinom, norim aplankyti kažką įdomesnio…“. Visiškai su tuo sutinku, tiems, kurie atvažiuoja ne pirmą, ne antrą ir netgi ne trečią kartą, tačiau vis tiek traukia Druskininkų oras ir gamta, tenka pasukti galvą, ką gi naujo pamatyti. O ir ne paslaptis, jog pastaraisiais metais miestas pritraukia itin daug žmonių, tad kartais norisi tiesiog pabėgti nuo šurmulio ir žmonių srautų (juk to ir atvažiuoji į kurortą), tad kurgi bėgti? Taigi nusprendžiau pasidalinti top 5 vietomis Druskininkuose ir aplink, kurias patariu aplankyti, jeigu jau vaizduotė išseko. Tikiuosi vietiniai nesupyks, jei atskleisiu vieną kitą slaptesnę vietelę, kur galima pabėgti nuo žmonių. Na ir žinoma šis straipsnis labiau tinkamas svečiams, o ne vietiniams, kurie ir taip tikiu viską puikiai žino.
Pirmoji labai romantiška ir pasakiška vieta man yra Mergelių akys. Šią vietą atradau visiškai atsitiktinai narstydama Druskininkus dviračiu, ir tik vėliau sužinojau, kad ši vieta turi ne tik konkretų pavadinimą, bet ir istoriją: 1944-1953 m. į šį ežerėlį buvo metami nukauti partizanai.. Beje, šis ežerėlis yra prie pat centro! Tad netgi nereiks niekur toli važiuoti. Tiesiog suveskite į navigaciją „Mergelių akys“ ir ši tikrai parodys reikiamą vietą. Atrodytų, kas čia tokio įspūdingo, tai tik pelkė-ežeriukas su tilteliu, bet būtent tai ir yra stebuklinga. Važiuojant ar einant keliuku staiga išnyra posūkis, kur veda jaukus žalias tiltelis lyg iš bohemiškų nuotraukų. Einant tilteliu iki pat galo atsiveria įdomesnė panorama – tai neblogai apžėlusi pelkė su žolynais, dumbliais ir bala žino kokia gyvūnija. Tiltelis beje yra tokioje vietoje, kur nelabai užpučia vėjas, bei dažniausiai šviečia saulė, ir… vasaros metu nuolatos girdisi garsus varlių kurkimas bei paukščiai. Jeigu jums pasiseks, o tikėtina kad taip ir bus, būsite ten vieni bei galėsite pasimėgauti žavinga akimirka. Aš pati dažnai ten nuvažiuoju tiesiog pamedituoti, paskaityti knygą ar pasišildyti prieš saulutę. Išbandykit ir jūs, tai tikrai yra magiška vieta, kuri kažkuo traukia – turbūt savo bohemiškumu, vaizdu tarsi iš pasakos, na ir šiokiu tokiu paslaptingumu, ypač žinant istoriją.
Antroji mano labai mėgstama vieta tai vėlgi medinis keliukas/tiltukas ganėtinai naujame dviračių kelyje Druskininkai-Švendubrė, kuris driekiasi palei pat Nemuno upę. Lokaciją lengviausiai pasieksite dviračiu/paspirtuku/riedučiais/elektriniu motoroleriu ar pėsčiomis (tiesiog reikės daugiau paeiti) keliaudami nuo One nuotykių parko. Šis keliukas jus nuves iki tokių žavių vietelių kaip Meilės sala. Apskritai važiuodami šiuo vingiuotu keliu ne kartą privažiuosite jaukią pavėsinę ar suoliuką, tad tereiks išsirinkti, kur norite sustoti atsipūsti. Kelias ypatingas tuo, jog jis tarsi Dzūkijos atogrąžų miškelis, su daugybe žalumos, upeliukais, šalia tekančiu Nemunu, gaivia vėsa. Nors šį keliuką pastebėjau atrado jau daugiau turistų (mat anksčiau ten sutikti žmogų buvo keistenybė, o štai dabar kartais reikia pavažiuoti, kad rastum laisvą suoliuką), tačiau tai vis tiek yra vieta, kur galite pabėgti nuo miesto šurmulio.
Mango mėgstamiausia vieta yra jau pačiame kelio gale, maždaug 2 km nuo Druskininkų, kur rasite tiltelį, einantį iki pat Nemuno upės. Jau jei visai atviraujant, tai yra vieta, kur yra pradėtos bent keletas šio tinklaraščio idėjos. Mėgstu sėdėti ten su savo užrašų knygute ir užsirašinėti mintis, o kartais tiesiog pasvajoti… tad kas žino gal kada nors mane ten sutiksit. Na o jeigu tęsite kelionę ir užminsite į ganėtinai statų kalną, pastebėsite, kad gerasis kelias baigiasi ir prasideda nesutvarkytas miško keliukas su kryptimi Švendubrė. Jeigu turit noro ir jėgų, patariu nesustoti, nes pasieksit dar vieną mano itin mėgstamą vietą šalia Druskininkų tai Velnio akmenį ir Raigardo slėnį. Apie tai plačiau neišsiplėsiu, tik pasakysiu, jog saulei leidžiantis stovėti ant kalniuko ir tiesiog žiopsoti į Raigardo slėnį taip pat įsimintina patirtis.
Trečioji vieta, kurią verta aplankyti pakeliui į Druskininkus (pakeliui turiu omeny praktiškai iš visų miestų, tiek Vilniaus, tiek Kauno, tiek Alytaus) yra Merkinės apžvalgos bokštas bei piliakalnis. Dabar truputėlis reklamos Merkinės miesteliui, tačiau tikrai verta aplankyti, užtruksite vos papildomą valandėlę, o įspūdžiai garantuoti. Taigi visų pirma apžvalgos bokštas, kur laipteliais įmanoma pakilti į 15 bei 25 m aukštį (dvi apžvalgos aikštelės). Patikėkit manim vaizdas tikrai įspūdingas, atsiveria Dzūkijos nacionalinio parko grožis, miškingas vaizdas su vingiuojančiu Nemunu. Man asmeniškai vaizdas ne toks įstringantis, kiek pats įspūdis. Apžvalgos aikštelė yra sukonstruota taip, jog visur einant matosi žemė, nes konstrukcija yra su tarpeliais, tad esant aukščio baimei bokštas yra gan ekstremalus iššūkis. Plius, esant stipriam vėjui bokštas linguoja! Na aš neabejočiau architektais, tačiau jausmas tikrai nekoks, kai esi itin aukštai ir dar siūbuoji į visas puses lyg būtum ant pušies viršūnės. Žodžiu įspūdis tikrai garantuotas.
Prieš ar po apžvalgos bokšto privaloma užsukti ir į Merkinės piliakalnį. Įspūdis šiuo atveju visai kitoks (nors irgi teks lipti daugybe laiptukų), tačiau tikrai verta. Siūbavimo ar ekstremalumo tikėtina čia nepajausit, tačiau vaizdas taip pat pritrenkiantis, o ir prisėsti bei ramiai pasigrožėti panorama labiau norėsis nei ant apžvalgos bokšto. Man asmeniškai visuomet labiausiai patinka grožėtis Nemuno vingiais, kurie puikiai matosi nuo šio piliakalnio bei Nemuno ir Merkio upės santaka. Beje pirmą kartą aplankiau piliakalnį esant įstabaus grožio saulėlydžiui – jausmas buvo neapsakomas. Besileidžianti saulė nugairino vandenį bei laukus, o debesys ir esantis rūkas tik sustiprino visą vazidą. Tad tikrai patariu aplankyti šį gamtos kampelį, nepasigailėsit.
Galiausiai Merkinė garsėja ir Merkinės piramide, kuri yra ne pačiame miestelyje, tačiau taip pat pakeliui į Druskininkus. Čia jau nebenupasakosi, kas tai yra, teks patirti pačiam… Kupolo formos piramidė, neva turinti dvasinę/gydomąją/mistinę galią, kuri buvo pastatyta vietinio gyventojo neva po jam įvykusio apreiškimo. Nuvykę ten greičiausiai sutiksite besimeldžiančius, atliekančius tam tikras apeigas ar tiesiog medituojančius. Ši vieta vieniems kelia juoką, kitiems stiprias emocijas, tretiems ramybę, dėl to ir sakau, jog geriau patirti ir spręsti pagal save. Ir šioks toks įdomus dalykėlis, piramidėje yra nežmoniškai gera akustika. Tarkim jei sėdėsite vienam gale piramidės, o jūsų draugas kitam gale priešais jus, ir visiškai tyliai sau pašnibždėsite kažką, jūsų draugas jus tikrai išgirs.
Ketvirtoji vieta, kurią patariu aplankyti yra Liškiavos piliakalnis bei bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis. Vienuolynas bei bažnyčia tikrai paliks įspūdį (pačiame vienuolyne rengiamos ekskursijos), tačiau nenuvertinkit ir pačio piliakalnio, nuo kurio atsiveria vėlgi ne tik puikus gamtos peizažas, bet ir pati bažnyčia. Beje iš Druskininkų į Liškiavą, būtent iki šio piliakalnio vasaros sezonu plaukia garlaivis, tad štai jums dar viena atrakcija. Gali būti, jog ši vieta man taip patinka, nes kelia malonius sentimentus (daug vakarų praleista čia su draugais, na o ir linksmiausios abiturientų šventės kaip tradicija vyksta ant šio piliakalnio). Kita vertus iš ne vietinių draugų, kurie lankėsi Liškiavoje girdėjau pritarimus, jog vieta tikrai verta dėmesio.
Na ir galiausiai paskutinioji vieta, kurią patariu aplankyti yra Panara, kuri yra vos keletas (5) kilometrų nuo Liškiavos. Galbūt esate girdėję šią vietą dėl Panaroje esančio reabilitacijos centro Pilnų namų bendruomenės, kur gydomi priklausomybių turintys žmonės. Galite pasiskaityti patys jų tinklalapyje ar užsiregistruoti ekskursijai, tačiau aš visai ne apie tai. Vienintelė priežastis, kodėl šią vietą įtraukiau į sąrašą yra itin graži aplinka, parkas su sklulptūromis bei bažnytėlė esanti ten. Tai yra absoliučiai nenusakomo jaukumo bažnytėlė, kuri beje yra tikrai nedidelė, tačiau naujai ir moderniai rekonstruota. Jauku ir ramu buvo tiesiog ten pasedėti ramybėje. Ir žinoma kaip minėjau pati aplinka taip pat yra tikrai įspūdinga, pats miško vidurys su gražiomis skulptūromis, fontanu bei keista tyla…
Ne veltui miniu tokius epitetus, na jausmas ten tikrai yra keistas. Iš vienos pusės tai yra tarsi ramybės oazė, kur norisi pabūti ramiai ir su savimi, pasigrožėti. Iš kitos pusės jautiesi tarsi koks įsibrovėlis į svetimus namus, turbūt neveltui yra skatinama užsisakyti ekskursiją, kur su gidu galėtum apsižvalgyti po teritoriją, dalyvauti pamaldose, ar apžiūrėti ten esantį ekologinių vaistažolių sodą. Na mes atvykome nieko neįspėję, tad buvo šiek tiek keista ir nejauku vaikščioti po teritoriją. Kad užbaigčiau su gražia gaida paminėsiu, jog čia man labiausiai patiko Angelo skulptūra, kuri stovi pačioje pabaigoje medinio keliuko (pastebėjau man yra kažkas su tais mediniais keliukais…), vedančio link miško. Tai yra iš tikrųjų viena gražiausių mano matytų skulptūrų, o ir aplinka jai yra neįprasta, tiesiog miško glūduma. Ten ramiai stovėti su savo mintimis visgi patiko labiausiai.
Tai tiek tų „slaptesnių“ (arba ne tokių jau ir slaptų, bet vietinių mėgstamų) vietelių Druskininkuose ir aplink. Šiame straipsnyje tikrai nesudėjau ir neaprašiau visų vietelių, kurias žinau, pradedant tuo pačiu Velnio akmeniu ir Raigardo slėniu, baigiant žavia „Giraite“ prie Eglės sanatorijos ar Girios Aidu, Česnulio skulptūrų parku ar Jaskonimis. Tiesiog tų vietų yra tiek daug, jog sunku būtų jas visas išvardinti. Tad jeigu visgi norėsis papildomų patarimų/ekskursijų mano gimtąjame mieste – drąsiai kreipkitės. Mano kontaktai puslapio apačioje.
Na, o jeigu jau tvirtai nusprendėte, kad ateinantį savaitgalį praleisite Druskininkuose ir jau pradėjote krautis lagaminus, tik sukate galvą, kur apsigyventi, pavalgyti ar pasimėgauti spa procedūromis, visi atsakymai puslapyje: https://www.poilsisdruskininkuose.lt/
One thought on “Druskininkai ir aplink – pabėgimas ramybės beieškant”